PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Sausio 1 d. 16:21

Pensijoms didėjant, auga nerimas dėl socialinės atskirties

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


24982

Nepaisant šiemet apie 30 eurų didėsiančių senatvės pensijų, nuogąstaujama, kad mažiausias pensijas gaunančių žmonių finansinė padėtis išliks sunki, o socialinė atskirtis toliau didės. Anot rinkos dalyvių, nuo šių metų startuosianti nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, taikant apskaitos vienetų (taškų) metodą, didelės įtakos pensijų dydžiui tikriausiai neturės.

Pensijų augimą praris infliacija

Planuojama, kad šiemet vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks apie 332 eurų – tai 30 eurų daugiau nei 2017 metų pabaigoje.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė teigia, kad pensijos augimas gali nekompensuoti infliacijos, be to, jį pajus ne visi pensininkai.

„Didinamas tik atotrūkis tarp pačių pensininkų, socialinė atskirtis auginama. Nes yra pensininkų, kurie gauna 180 ar 200 eurų (...) Jeigu bus indeksuojama, tai, pavyzdžiui, teisėjui tie 7 proc. būtų labai didelė suma, o kuris buvo vargšas, liks vargšas ir tą socialinę atskirtį dar skaudžiau pajus, jam turbūt net nepadengs ir infliacijos“, – BNS sakė V. Tūrienė.

Lietuvos pensininkų sąjungos prezidentė Aldona Marija Gedvilienė teigiamai vertina Vyriausybės pastangas gerinti pensininkų situaciją, bet taip pat pabrėžia, kad reikia didinti pensijas mažiausiai lėšų gaunantiems pensininkams.

„Svarbu, kad tiems žmonėms, kurie gauna mažiausias pensijas, būtų koks nors efektas. Vieniši senjorai, vieniši neįgalūs žmonės, papildomų pajamų jie neturi. Pensijos turėtų būti mažiausio atlyginimo dydžio“, – BNS sakė A. M. Gedvilienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia, kuo ilgiau žmogus dirbo ir kuo daugiau socialinio draudimo įmokų sumokėjo, tuo didesnės pensijos gali tikėtis. Pavyzdžiui, pensininkas, kuris 40 metų mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauna didesnę pensiją negu tas, kuris 15 metų mokėjo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos.

„Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad dabartinė „Sodros“ pensijų sistema yra gana smarkiai perskirstanti, tai yra, atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gavusių asmenų pensijų yra sąlyginai nedidelis“, – BNS atsiųstame komentare pridūrė SADM.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija, neturint būtinojo stažo, 2017 metų spalį siekė 167 eurus. Po indeksavimo nuo šių metų pradžios ji turėtų augti iki 179 eurų. „Sodra“ anksčiau skelbė, kad kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo stažo, kuris šiemet jau sieks 30,5 metų.

Pensijų skaičiavimo pokyčiai – tik mažas žingsnis

2018 metais senatvės pensijos dėl indeksacijos didės 7 proc. Turint būtinąjį stažą, vidutinė pensija padidės maždaug 21 euru. Tuo metu dėl pensijų perskaičiavimo ji vidutiniškai didės dar apie 9 eurus.

„Dėl perskaičiavimo pensijos tikrai nemažės, jos didės asmenims, turintiems daugiau nei 30 metų stažo. Prognozuojama, kad dėl pensijų perskaičiavimo vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės apie 9 eurais“, – BNS komentavo „Sodra“.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovė V. Tūrienė dar nesiima vertinti, kaip pensijų perskaičiavimas atsilieps pensijoms.

„Mums bandė aiškinti, bet čia reikia gilintis. Pažiūrėsime, kaip tai bus praktikoje. Užtikrino, kad pensijos nesumažės“, – komentavo ji.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad naujoji pensijų skaičiavimo tvarka yra sveikintina, bet pernelyg didelės reikšmės jai teikti nevertėtų.

„Mažas žingsnelis į priekį (...) Gerai, kad jis yra, bet visų problemų jis nesprendžia, taškų sistema gal net kuria iliuziją, kad kuo daugiau dirbsi ir kuo daugiau sumokėsi, tuo daugiau ir gausi. Bet vėlgi: toje pačioje taškų sistemoje yra išlyga, kad negali sukaupti daugiau kaip 5 taškų per metus“, – BNS sakė Ž. Šilėnas.

„Sodros“ teigimu, nuo 2018 metų pensiją sudarys dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji dalis bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, o individualioji dalis bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.

Priedas už stažo metus išlieka, bet jis integruojamas į bendrąją pensijos dalį.

Pasak „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, pensijų augimą užtikrins jų indeksavimas, taip pat perskaičiavimas pagal taškų metodą.

Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo pokyčio aritmetinis vidurkis.

Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas, uždirbus mažiau – proporcingai mažesnė taško dalis. Daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai (60 vidutinių darbo užmokesčių, apie 3,3 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį) per metus.

Pensijų sistemos pokyčiai vyks visus ateinančius metus. Sausį „Sodra“ apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į taškus turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos – šią informaciją jie galės rasti „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui.

Nuo gegužės bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės.

Visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo.

BNS