Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
D. Gabinaitienės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka
Kiekvieni metai į bibliotekas atneša vis kitas mintis, naujus sumanymus gražinant lietuvių kalbą, tad suvokiame mums brangių žodžių – lietuvių ir kalba gilias reikšmes. Ir kiekvienas iš mūsų turime savo gimtinės, šeimos puoselėtą kalbą, kurią augdami literatūriškai turtiname. Ypač dabar suprantame, kad kalba mums yra ne šiaip priemonė išsakyti savo mintis, bet tai yra visa ko mūsų gyvenimo prasmė. Graži kalba tvirtai stiprins mūsų šalies pamatus, o kartu ir džiugins kasdienybėje.
Kalbos gali mokytis visą gyvenimą, nes tai yra neišsiamama gelmė.
Lietuvių kalbai bibliotekose skirta ne viena paroda, tai žodžiai, skirti gimtajai kalbai, jos istorijai, tarmei, posakiams, surašytos žymių Lietuvos žmonių mintys, didelis dėmesys buvo skiriamas lietuvių liaudies pasakų įvairovei, šeimai. Taip pat vyko garsiniai knygų skaitymai, akcijos, viktorinos vakaras, popietės, edukacijos, interaktyvus žaidimas, mįslių minimas, protų mūšio žaidimas. Bibliotekose veikė parodos, skirtos Lietuvos tautosakininkei kraštietei Bronislavai Kerbelytei bei kalbininkui Zigmui Zinkevičiui.
Pavyzdžiui, Liaušių bibliotekoje vyko edukacija „Skirtukas mano mylimai knygai“, kurios metu dalyviai išbandė simegrafijos techniką bei gamino skirtukus. Tai labai smagus užsiėmimas, kuris tinka tiek mergaitėms, tiek berniukams. Simegrafijos darbeliai yra labai įdomūs ir gražūs. Simegrafija – tai siuvinėjimas ant popieriaus. Pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių „simetrija“ ir „grafika“, nusakančių rankdarbio techniką: simetriškos linijos. Kiekvienas iš dalyvių maloniai praleido laiką bei pasigamino sau mielą darbelį.
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos nuotr.
Želvos bibliotekoje su Želvos gimnazijos pradinių klasių mokiniais minėdami Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, dalyviai skaitė lietuvių autorių knygas. Tai Salemono Paltanavičiaus „Aš – lietuvis“, Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, Kristinos Šerkšnienės „Smagi kelionė per Lietuvą“ ir kitas, kurių metu rinko gražiausius lietuviškus žodžius, diskutavo.
Jiems buvo papasakota apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus, kovas už Nepriklausomybę, įsimintinas mūsų tautos pergales. O Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Želvos senjorai Želvos bibliotekoje minėjo ir Lietuvių kalbos dienas. Tą proga kraštietė Vlada Šeduikiene skaitė savo kūrybos naujus eilėraščius. O ankstesni jau yra Ukmergės krašto literatų kūrybos knygelėje „Ukmergės dangui“. Diskutavo apie labai svarbų dabartinį laikotarpį, suprasdami ką reiškia taika. Renginyje dalyvavo Ukmergės kultūros centro Želvos skyriaus darbuotojos Asta Amankavičienė ir Vilma Virbalaitė-Budrienė, kurios renginį paįvairino dainomis ir žaidimais.
Laičių padalinyje Lietuvių kalbos dienos prasidėjo Janinos Degutytės eilėraščių apie Lietuvą skaitymais. Nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos bibliotekoje veikė dokumentų paroda „Lietuvių poetai apie kalbą“, buvo sprendžiami kryžiažodžiai „Apie Lietuvą“, „Įmink mįsles ir užrašyk atsakymus“, vyko edukacija „Piešiu, lipdau, tapau gražiausius lietuviškus žodžius“. Renginių dalyviai rašė Nacionalinį diktantą Rašyk. Klysk. Išmok. Rašiniai buvo išsiųsti į Vilnių. Renginių metu bibliotekoje šurmuliavo ir mažieji, ir suaugusieji bibliotekos lankytojai.
Z. Naraškevičės nuotr.
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, ir Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, proga surengtuose koncertuose „Dainų pynė gimtinei“ ir „Nuo tavo žodžių – meilė ir švelnumas“, be skambių lietuvių liaudies dainų, priminusių susirinkusiems apie mūsų tautos istoriją ir kultūrą, dėmesys buvo skiriamas ir lietuvių kalbos grožiui.
Šventupės biblioteka taip pat organizavo pažintuves „Žmogus ir kūrėjas“, skirtas Antano Miškinio 120-osioms ir Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Šie poetai, puoselėję gimtojo žodžio grožį, paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje. Renginio metu buvo skaitomos jų eilės, diskutuojama apie jų kūrybą ir indėlį į lietuvių literatūrą. Bibliotekoje buvo surengtos dvi parodos – dokumentų paroda „Lietuvių tautosakos skrynią atvėrus“ buvo skirta suaugusiems lankytojams, kurie galėjo susipažinti su lietuvių tautosakos leidiniais ir tautosakos rinkėjais. Vaikams buvo skirta knygų paroda „Mano abėcėlė“, kurioje eksponuojamos knygos padėjo mažiesiems lankytojams pažinti lietuvių kalbos abėcėlę, pirmuosius mažųjų skaitinius.
Lietuvių kalbos dienų minėjimą vainikavo protų mūšis „Tai gražiai skambėjo žodžiai“, vykęs Vidiškių kultūros namuose. Šiame renginyje dalyviai galėjo pasitikrinti savo žinias apie lietuvių kalbą ir kultūrą. Visi šie renginiai ne tik praturtino vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą, bet ir skatino meilę bei pagarbą lietuvių kalbai.
Nieko nėra gražiau už bendrystę, gimtosios kalbos puoselėjimą bei supratimą, kad tik mylėdami savo kalbą tęsiame jos gyvavimą.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
