Rado būdą, kaip padėti senjorams: ir nuo vienatvės, ir nuo skurdo

Vilnius

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

23574

Demografinė mūsų šalies padėtis niekam nėra paslaptis, vis dažniau yra kalbama apie ekonominį aspektą, taip pat apie tai, kad senjorai dažnai jaučiasi vieniši. Asmeninė finansų trenerė Marija Bunkaitė rado būdą, kaip padėti senjorams ne tik gyventi sočiau, bet ir turiningiau praleisti laiką.

Įkvėpė mama

Sostinės Karoliniškių mikrorajone šiuo metu įrengiami keturi butai senjorams. Juose jau nuo kitų metų rudens apsigyvens keturi senjorai. Skirtingai nuo panašių įstaigų, tai nebus globos ir priežiūros namai – čia senjorai bus apgyvendinami, kad gyventų sočiau ir jų nekamuotų vienatvė. Tai bus tartum šeimyna, tik kad pagyvenusių žmonių. Senjorams bus užtikrintas orus pragyvenimas, o vienatvę jie sklaidys bendraudami ir imdamiesi bendros veiklos.

Kaip pasakoja „Orių namų“ įkūrėja Marija Bunkaitė, idėją įkurti tokius namus įkvėpė jos mama. Plateliuose dirbusi gydytoja ji turėjo svajonę, kad vieniši senyvi žmonės apsigyventų kartu. Tada ir prižiūrėti juos būtų patogiau, ir senjorams gyventi saugiau. Tuo tikslu buvo pastatytas dešimties kambarių namas, kuriame ir turėjo būti apgyvendinti senukai. Deja, moterį pakirto liga.

„Tam tikra prasme idėją perėmiau aš. Pati esu asmeninė finansų trenerė, kuri aiškina, kaip gali būti gera gyventi tiek dabar, tiek ateityje, kai jau esi pensininkas. Be to, savanoriauju „Maisto banke“, todėl esu betarpiškai susidūrusi su senyvų žmonių skurdu – jie turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didelė, tačiau dėl menkų pajamų tiesiog skursta, neturi, už ką pavalgyti. Kilo mintis pakeisti šią padėtį“, – pasakoja moteris.

Idėja, turinti ekonominį pagrindą

Iš pradžių moteris galvojo, kad būtų gerai viename bute apgyvendinti tris senjorus. Du butai būtų išnuomoti ir iš to gaunamomis pajamomis būtų dengiamos trečiojo išlaidos. Tačiau įvertintas psichologinis aspektas – būsto šeimininkas visada juo jausis, o kiti du – lyg svečiai.

„Taigi pradėjome galvoti, kad gal verta išnuomoti atskirą butą, kuriame po kambarį turėtų kiekvienas senjoras, o jų visų butus išnuomoti. Vis dėlto bendrabučio idėja nepasirodė patraukli, todėl jos atsisakėme“, – apie paieškas pasakoja Marija.

Tada buvo nuspręsta ieškoti patalpų, kuriose butų įrengti butai ir kiekviename iš jų būtų apgyvendinta po senjorą. Būsto išlaikymo išlaidos būtų dengiamos iš jų būsto nuomos, o visa pensija liktų jiems – geresniam maistui, vaistams ar kelionėms. Senasis būstas irgi liktų senjorų nuosavybe – naujiesiems namams išlaikyti būtų skirtos tik nuomos pajamos.

„Šis modelis pasirodė perspektyviausias ir ėmėme jį įgyvendinti. Karoliniškėse už rėmėjų pinigus įsigijome patalpas, šiuo metu čia įrengiami butai. Viskas čia idealu: šalia poliklinika, turgus, parduotuvės, vaistinės, transporto stotelė. Iki vasaros bus baigtas remontas, o vasarą ieškosime gyventojų. Juos atrinksime padedant psichologui, juk kuriama šeimyna, tad svarbu, kad žmonės bendraudami jaustųsi patogiai“, – sako M. Bunkaitė.

Ji sako jau dabar sulaukianti užklausų – žmonėms idėja yra įdomi, jie domisi sąlygomis, prisistato, tačiau Marija nenori skubėti – pirmiausia turi būti įrengtos patalpos, kad būtų galima jas parodyti, o jau tada bus rengiamos atrankos.

Perspektyvu ir kituose miestuose

Karoliniškėse gimstantis projektas yra bandomasis – testuojamas ne tik tokio modelio ekonominis pagrįstumas, tačiau ir tai, ar senoliai iš tiesų čia jausis ne tokie vieniši. „Pirmasis projektas kuriamas už rėmėjų pinigus. Apgyvendinus čia keturis žmones ir išnuomojus jų turimą būstą lėšų jam išlaikyti pakaks. Jei tai pasiteisins, tada kursime ir kitus namus už rėmėjų pinigus. Kaip ir pirmuoju atveju, toks būstas turėtų išsilaikyti. O trečiasis projektas jau turėtų duoti ir pajamų tolesnei plėtrai. Taip galėsime patenkinti didėjantį poreikį“, – pasakoja Marija.

Ji sako, kad įvertinus demografines aplinkybes toks modelis perspektyvus ir kituose miestuose, tačiau ne visuose. „Ten, kur nekilnojamojo turto kainos aukštesnės ir galima jį išnuomoti, kad būtų galima padengti naujųjų namų išlaikymą, toks socialinio verslo modelis yra perspektyvus. Tiesa, jei viskas seksis gerai, tuomet galima galvoti ir apie tai, kad būtų galima išlaikyti nepelningą filialą išlaidas padengiant iš didmiesčiuose gaunamų lėšų“, – sako „Orių namų“ įkūrėja.

Šis projektas – vienas iš socialinio verslo pavyzdžių. Socialinio verslo idėjos pasaulyje pradėjo plisti praėjusio šimtmečio pabaigoje ir kai kuriose valstybėse jos yra itin populiarios. Šiandien kas ketvirta nauja bendrovė Europoje yra socialinis verslas, o tokio tipo įmonės sukuria apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Socialiniu verslu laikomos tokios organizacijos, kurios savo veikla siekia socialinio ar bendrojo visuomenės intereso arba savo uždarbį investuoja į socialinių siekių įgyvendinimą.

Lietuvoje taip pat siekiama paskatinti socialinio verslo kūrimąsi, todėl Ūkio ministerija yra numačiusi įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas palankiai teisinei aplinkai, finansinei ir mokestinei paramos sistemai socialiniam verslui sukurti, taip pat socialinio verslo kultūrai skatinti ir žinomumui didinti.

Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su projekto „Kurk Lietuvai“ ekspertais jau surengė nemažai socialinio verslo plėtojimo renginių regionuose, taip pat parengė ir visuomenei pateikė socialinio verslo gidą – informaciją, kaip plėtoti socialinį verslą Lietuvoje, kokius kriterijus socialinis verslas turi atitikti pagal gerąją Europos Sąjungos socialinio verslo praktiką.

Daugiau informacijos apie socialinį verslą ir aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti jį kuriant, rasite Ūkio ministerijos tinklalapyje www.ukmin.lrv.lt, skiltyje „Socialinis verslas“.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt