PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2021 m. Kovo 16 d. 19:13

Mažėja dalyvaujančių prevencinėse vėžio patikros programose

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


168197

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vadovo pareigas laikinai einantis onkologas chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas pastebi, kad beveik dvigubai sumažėjo žmonių, dalyvaujančių ankstyvosiose vėžio diagnostikos programose. Medikai baiminasi, kad dėl to gali daugėti užleistų onkologinių ligų, kai galimybių padėti žmogui taip pat mažėja.


Foto galerija:

604f2fa73ef5e.jpg
604f2fbe72ee3.jpg

Pagrindinė priežastis – koronavirusas

Šalies gydymo įstaigose, o taip pat ir Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose besilankantys pacientai, gali nemokamai dalyvauti prevencinėse onkologinių ligų patikros programose. Deja, daugelį metų vykdomose krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio profilaktinėse programose praėjusiais metais dalyvavo beveik dvigubai mažiau žmonių, nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, dėl prostatos vėžio 2020 metais prevenciškai išsityrė tik 51 000 vyrų, t. y. 43 proc. mažiau nei užpernai, o dėl storosios žarnos vėžio tikrinosi 173 000, t. y. 34 proc. mažiau, nei 2019 metais.

„Labai norėtume gyventojus paraginti dalyvauti visose jiems priklausančiose ankstyvosiose vėžio profilaktikos programose, į kurias kviečia šeimos gydytojai“, - ragina gydytojas A. Petrauskas.

Šiuo metu Onkologijos klinika pasirengusi priimti daug daugiau ligonių, nes per pastaruosius pusantrų metų didėjo ir jaunėjo onkologų kolektyvas. Medikams apmaudu, kad su jų atėjimu labai padaugėjo ne konsultuotų pacientų skaičius, bet talonų registratūros langeliuose skaičius.

Paklaustas, kokios priežastys stabdo žmones dalyvauti profilaktikos programose, laikinasis klinikos vadovas pirmiausia akcentuoja pacientų nusiteikimą. Medikus stebina pacientų paaiškinimai, kad nesikreipė pagalbos, nes baiminosi užsikrėsti coronavirusu. „Manau, kad reiktų būti šiek tiek savanaudžiais ir prioritetą skirti sveikatai, o ne baimei. Ateidami į Onkologijos kliniką žmonės neturi baimintis ir čia gali jaustis visiškai saugiai. Antroji priežastis – į vizitą pas gydytoją dažnas nepatenka pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, todėl negali atlikti visų reikiamų tyrimų ir laiku nepatenka pas onkologus“, - sako medikas.

Svarbiausia – ankstyva diagnostika

Sumažėję profilaktinių programų dalyvių skaičiai kelia nerimą. Onkologas chemoterapeutas A. Petrauskas sako, kad kai žmonės neatlieka profilaktinių patikrinimų, negalima laiku nustatyti ligos labai ankstyvose stadijose. Onkologinius susirgimus reikia diagnozuoti kuo anksčiau, nes tik tuomet galima visiškai pagydyti pacientą.

Ypač dėmesį savo sveikatai medikas ragina atkreipti pacientams, kurie dėl ilgamečio rūkymo gali turėti problemų dėl plaučių. Deja, profilaktinės plaučių vėžio programos nėra, todėl būtina patiems žmonėms būti budriems ir sąmoningiems bei reguliariai atlikti plaučių rentgeno tyrimą. Uždelsus situacija tampa sudėtingesnė ne tik pacientui, bet ir gydytojui, kuris nebeturi tiek daug galimybių padėti, kaip būtų ligos pradžioje.

Kartais klaidingai manoma, kad vėžys yra senų žmonių liga. Taip nėra: vėžiu serga ir jauni žmonės, serga ir vaikai. Deja, onkologinės ligos labai klastingos, simptomų žmogus gali ir nejausti, todėl labai svarbios profilaktikos programos. „Jei žmogus jaučia vėžio simptomus, tai dažniausiai liga jau yra pažengusi, vėžys jau gali būti išplitęs ir apie visišką pasveikimą jau nebegalime kalbėti“, - sako gydytojas.

Pasveiksta ir jauni, ir vyresni

Nors medikai laukia pacientų, kuriems tik prasidėjusi onkologinė liga, tačiau jie yra pasirengę padėti ir tiems, kurių liga jau pažengusi. Seniai vėžio diagnozė jau nėra nuosprendis. Ypatingai dabar, kai onkologai turi labai daug gydymo galimybių ir ne ką blogesnių arba net tokių pačių, kaip Europos gydymo įstaigose.

Suprantama, kad žmogus, išgirdęs vėžio diagnozę, ieškos geriausių galimybių pasveikti. Vieni važiuos į geriausius šalies onkologijos centrus, kiti – į Europos geriausias klinikas. Pasak A. Petrausko, tai natūralus žmogaus noras gauti maksimalią pagalbą. Tačiau šiuo metu gydymas visur yra vienodas, Šiauliuose kaip ir Vilniuje ar Kaune taikomi moderniausi gydymo būdai.

Pacientai į Onkologijos kliniką atvyksta su šeimos gydytojo siuntimu bei ir atliktais bei minimaliais tyrimais, pagal kuriuos yra įtariamas onkologinis susirgimas. Žinodami diagnozę, žmonės jau būna internete pasidomėję bei pasiskaitę apie jiems įtariamos ligos simptomus, gydymą. Niekas neina į Onkologijos kliniką be jokio įtarimo, be kai kurių tyrimų, patvirtinančių ligą.

Gydytojas A. Petrauskas gali pasakoti daug istorijų, nutikusių vyresniems ir jaunesniems žmonėms, kai po taikyto gydymo vėžys atsitraukia, nes puikiai reagavo į chemiją, spindulinį gydymą, skirtus vaistus ar chirurginį gydymą. Paciento amžius nėra svarbu – sėkmingai gydomi ir jauni žmonės, ir brandaus amžiaus pacientai ar netgi senjorai, perkopę aštuoniasdešimtuosius metus. Svarbiausia, pasak gydytojo, laiku atvykti, nes delsimas kartais kainuoja labai brangiai.

Profilaktinės ankstyvojo vėžio diagnostikos programos:

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei testo atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą papildomam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos ir visiškai pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti Onkologijos klinikoje, atliekančioje šį tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto įtarti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.