PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2017 m. Spalio 23 d. 14:31

Bendruomenės pareigūnas D. Budrys: Žmogus, pamatęs policininką turėtų ne išsigąsti, o pasijausti saugus

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


17872

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Danielius Budrys policijos uniformą vilki jau ketverius metus. Anksčiau aktoriaus duonos ragavęs vyras sako, kad dirbdamas policijoje jaučiasi prisidedantis prie visuomenės gerovės.


Foto galerija:

1.jpg
2.jpg
4.jpg
5.jpg
6.jpg
7.jpg

Bandė tapti aktoriumi

D. Budrys juokiasi, kai vis dar atsiranda žmonių, atpažįstančių jį iš prieš kelerius metus rodyto gana populiaraus lietuviško serialo. Vyras prisimena, kad ne iškart pasirinko pareigūno kelią: „po mokyklos ilgai svarsčiau, kur stoti ir kokią profesiją rinktis. Abu tėvai – policininkai, tad galvojau ir apie šią specialybę. Tačiau viena mokytoja pastūmėjo stoti į aktorinį, taip ir padariau. Įstojau į Šiaulių universitetą, į naujai renkamą Estrados meno programą“.

Baigęs studijas D. Budrys šiek tiek dirbo Šiaulių dramos teatre, tačiau žadėtos nuolatinės darbo vietos taip ir neatsirado, tad nusprendė, kad laikas kažką keisti: „tais metais pasipiršau draugei ir supratau, kad reikia surimtėti. Visų pirma, reikia nuolatinio darbo, o juk policininko darbas kur kas rimtesnis nei aktoriaus. Pasitariau su tėvais, ir nusprendžiau, kad seksiu jų pėdomis – stosiu į policiją“.

Pasirinko teisės studijas

Būsimasis pareigūnas Klaipėdoje išklausė įvadinius kursus ir grįžęs į Šiaulius pradėjo dirbti tyrėju: „pirmą dieną atėjau į nuovadą, kurioje dirbsiu ir atsisėdau prie visiškai tuščio stalo. Atneša man 3 bylas ir turiu pradėti dirbti. Tada supratau, kiek nedaug pareigūnai mokomi tuose kursuose, nes ką ir kaip daryti žinių labai trūko. Pasisekė, kad buvo labai draugiški kolegos ir daug padėjo“. D. Budrys mano, kad dabartinė sistema, kai prieš tapdamas pareigūnu jaunuolis studijuoja Policijos akademijoje ar universitete yra kur kas geresnė nei buvo įvadiniai kursai. Dabar įgaunama daugiau teorinių žinių ir patirties tarnyboje. Jam pačiam pradėjus darbą to labai trūko. „Labai greitai supratau, kad turiu mokytis. Vienas sudėtingiausių sprendimų gyvenime buvo stoti į teisę. Taigi jau kelerius metus esu Mykolo Romerio universiteto studentas. Mokantis aktorystę buvo beveik tik praktika, teisėje viskas kitaip – labai daug teorijos. Todėl mokslus krimsti nelengva“ - pasakoja pareigūnas.

Dėl pasirinkimo niekada nedvejojo

Visada besišypsantis ir noriai su gyventojais įvairių renginių metu bendraujantis pareigūnas sako, kad niekada nedvejojo pasirinkęs policijos pareigūno profesiją, tačiau abejonių kildavo, ar šis darbas tikrai jam tinka. „Mano tėtis, daugybę metų dirbęs pareigūnu iškart patarė, kad grįžęs namo negalvočiau apie darbą. O aš viską dariau priešingai – grįžtu namo ir dalinuosi dienos įspūdžiais. Tuo metu gyvenau tik darbu – atsikėlus mintys sukasi apie tai ką reikės šiandien padaryti, vakare vėl galvoji ar tik nieko neužmiršau. Tačiau kai pakeičiau darbo specifiką – atsitraukiau nuo bylų ir ėmiau daugiau bendrauti su žmonėmis, viskas tarsi stojo į savo vietas“ - pasakoja D. Budrys.

Bendruomenės pareigūnai užsiima daugiausiai prevencine veikla – tenka lankytis mokyklose, dalyvauti bendruomenių renginiuose, šviesti senjorus ir pan. Būtent tokioje veikloje D. Budrys sako geriausiai galintis panaudoti tai, ką išmoko ruošdamasis būti aktoriumi: „bendrauti tiek su vaikais, tiek su senjorais man labai patinka – jaučiu, kad su visais nesunkiai randu bendrą kalbą. Matau, kad kolegų tarpe vis daugiau lengvai bendraujančių pareigūnų. Tačiau norėtųsi, kad būtume dar laisvesni, ne tokie užsidarę, lengviau pakalbintume praeivius, dažniau nusišypsotumėm. Mes turėtume būti tas veidas, kurį pamačius žmogaus viduje atsiranda saugumo jausmas. Neturėtų būti taip, kad pamatai policininką ir išsigąsti, nes ko gero tuoj ras už ką tave nubausti. Labai stengiamės keisti tokį požiūrį“.