Ausys taip pat gali pavargti

Šiauliai

Sutrikimai. Žmogus gali prisitaikyti prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejausti, tačiau ausys taip pat gali nuvargti. Pailsėjus tyloje, klausa tampa tokia kaip buvusi, tačiau jeigu tai kartojasi dažnai, klausa pamažu silpnėja, ilgainiui vystosi negrįžtami sutrikimai ir kurtumas. (Freepik nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

110317

Didžiausia laimė būti sveikam. Šios laimės dažniausiai neįvertiname, kol jos neprarandame. Kiekvienas norime girdėti mus supančio pasaulio garsus, todėl labai svarbu laiku pasirūpinti savimi.

Neįtikėtinai kvalifikuotas organas

Visų mūsų klausa yra skirtinga. Sveiko suaugusio žmogaus ausis įprastai girdi garsus, kurių dažnis yra intervale nuo 16–29 iki 20 000 Hz imtinai. Klausos ribas galima pasitikrinti audiograma, kuri naudojama esant klausos sutrikimų. Idealiomis sąlygomis žmogus išgirsta 12 Hz dažnio garsą. Individualus diapazonas priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir bendros žmogaus ausų būklės bei nervų sistemos. Geriausiai aukšto dažnio ir ypač aukšto dažnio garsus girdi paaugliai.

Atrodo, kas čia tokio girdėti, tačiau šis procesas gana sudėtingas. Išorinės ausies kaušeliai priima bangas ir nukreipia jas į sudėtingesnių jutiklių seriją. Garso bangos, keliaudamos per ausies kanalą, judina ausies būgnelį ir mažus kauliukus. Vidinės ausies nervai priima vibracijas ir paverčia jas elektros impulsais, kuriuos perduoda smegenims. Jeigu kuri nors iš šių jutimo dalių yra pažeista, tai paveikia klausos jausmą.

Nors klausa yra vienas svarbiausių pojūčių, klausos specialistas Mindaugas Jonaitis sako, jog dažnas nė nežinome, kiek daug aplink mus supančių žmonių turi su tuo susijusių sutrikimų. Klausa blogėja dėl daugelio priežasčių: įvairių antibiotikų vartojimo, stipraus triukšmo, infekcinių, genetinių, virusinių ligų, sergant cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dažnai besikartojančių ausų uždegimų ir pan.

463003-pfo38p-72.jpg

Ausinių nešiojimas bakterijų kiekį ausyse padidina apie 700 kartų

Triukšmas yra pagrindinė klausos praradimo priežastis. Kasdien esame apsupti įvairiausio stiprumo garsų. Didžiausi dirbtinio triukšmo šaltiniai yra gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, šventės, ceremonijos, muzikos grotuvas su ausinėmis ir daugelis kitų. Klausą nepataisomai gali pažeisti net vienkartinis didelis triukšmas – šūvis, sprogimas ir pan. Sėdėjimas prie garso kolonėlių per koncertą klausą gali pažeisti vos per 7,5 minutės.

Ausų infekcijomis dažniausiai serga vaikai, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Tam įtakos turi ir fiziologija – vaikų ausies trimitas, vadinamasis Eustachijaus vamzdis, yra horizontalesnėje padėtyje nei suaugusiųjų. Ausinių nešiojimas bent valandą bakterijų kiekį ausyse padidina apie 700 kartų.

Dėl ausų nervų pažeidimų gali pasikeisti skonio suvokimas. Taip pasitaiko po ausų operacijos. Tačiau tai nereiškia, kad tarp skonio pojūčių ir klausos yra tiesioginis ryšys.

Beje, ausys nenustoja girdėti net kai miegate, tik tuomet smegenys tiesiog ignoruoja aplinkos garsus. Girdime ausimis, o suvokiame smegenimis. Ausys reikalingos ne tik tam, kad girdėtume. Jos padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Geriau nei žmonės gali girdėti gyvūnai. Katės yra vienos jautriausių garsui žinduolių. Jautrūs garsui ir šunys. Puikia klausa apdovanoti šikšnosparniai. Tokiu būdu tarsi kompensuojamas jų prastas regėjimas. Itin gerą klausą turi papūgos. Per Pirmąjį pasaulinį karą didelis būrys papūgų buvo laikomas Eifelio bokšte. Išgirdusios artėjantį priešo lėktuvą, jos pradėdavo garsiai triukšmauti daug anksčiau, nei skrendančio lėktuvo garsus imdavo girdėti žmogaus ausis.

Ne visos būtybės turi ausis. Gyvatės tam naudoja žandikaulius, uodų patinėliai – čiupiklį, o žuvys reaguoja į slėgio pokyčius. Ausys gali būti ir mums neįprastoje vietoje. Pavyzdžiui, svirplių ausys yra priekinėse kojose, šiek tiek žemiau negu kelių sąnariai.

Baimė aplanko tuomet, kai trūksta žinių

Dauguma klausą praradusių žmonių yra vyresni nei 65 metų. Moterys rečiau netenka klausos nei vyrai. „Girdžiu gerai, tik ne visada gerai suprantu, ką kalba žmonės“ arba „Žmonės pradėjo neaiškiai kalbėti“ – klausai sutrikus, neretai skundžiasi žmogus.

Blogiausia, anot specialisto, tai, kad, atsiradus klausos sutrikimų, dažnas delsia ieškoti profesionalios pagalbos. Klausos sutrikimus būtina kuo skubiau koreguoti ne tik dėl to, kad tai daro didelę neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, bet ir didina demencijos riziką. Lengvas klausos sutrikimas kelia riziką susirgti demencija du kartus dažniau, o sunkus klausos sutrikimas – net penkis kartus.

Danijoje atliktais tyrimais įrodyta, kad atminties blogėjimas tiesiogiai susijęs su klausos sutrikimu. Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad turintiems klausos sutrikimų vyresniems nei 75 metų žmonėms rizika pargriūti suklupus yra dažnesnė nei įprastai. JAV atliktais tyrimais išsiaiškinta, kad, turint klausos sutrikimą, dažniau sergama Alzheimerio liga, o nekoreguotas regėjimas greitina demencijos procesus smegenyse. Be to, klausos sutrikimų turinčius žmones neretai pradeda varginti psichologinės problemos, nes, nesuprantant pašnekovų, pradedama jaustis nejaukiai.

Pakanka vandens ir muilo

Klausos specialistas sako, jog jeigu galvojate, kad klausos aparatus nešioja tik senjorai, labai klystate. Pastaruoju metu klausos sutrikimai diagnozuojami vis jaunesniems žmonėms. Jūs klystate, jeigu, kalbėdami apie klausos aparatus, įsivaizduojate juos didelius bei cypiančius. Šiuolaikiniai yra maži išmanūs prietaisai, individualiai kompiuteriu programuojami pagal kiekvieno klausą.

Su šiuolaikiniais klausos aparatais žmogus gali aiškiai girdėti bet kokiose situacijose, net ir triukšme. Suprantama, daugelis žmonių slepia savo problemą, tačiau šiuolaikiniai klausos aparatai įsideda giliai į ausies kanalą, tad baimintis, jog aplinkiniai jį pastebės, nereikėtų. Greičiau bus pastebėtas jūsų klausos sutrikimas, jeigu vengsite ieškoti išeities.

Kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau atrofuojasi smegenyse esantys klausos centrai, kurie atsakingi už kalbos suvokimą. Kuo anksčiau žmogus pradeda nešioti klausos aparatus, tuo geriau reabilituojama klausa ir suvokimas. Tai itin svarbu, norint toliau dirbti mėgstamą darbą, ypač kai reikia nuolat bendrauti.

Tinkamai parinktus klausos aparatus nešioja net ir lengvo laipsnio klausos sutrikimą turintys žmonės. Jokiu būdu negalima nešioti nesuprogramuoto ar kito žmogaus klausai pritaikyto klausos aparato, nes galima negrįžtamai pažeisti klausą ar net apkursti. Be to, ant svetimo klausos aparato įdėklo esantys mikroorganizmai gali sukelti ausies uždegimą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, jog klausos aparatai yra medicininiai prietaisai, kurių galite įsigyti tik specializuotuose klausos centruose. Parduotuvėse ar prekybos centruose taip pat galite įsigyti į klausos aparatus panašių garso stiprintuvų, tačiau jie nėra pritaikyti jūsų klausai, tad jų nešioti nerekomenduojama“, – perspėja klausos specialistas.

Rūpinantis savo ausimis, persistengti nederėtų. Išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris gaminamas ne šiaip sau, o užkerta kelią dulkėms ir kitiems nešvarumams. Vadinamoji siera suformuoja vandeniui atsparią ausies kanalo apsaugą ir apsaugo ausį nuo infekcijas sukeliančių bakterijų. Ausyje sieros turi būti, bet ne per daug. Pernelyg kruopštus ausų valymas gali paskatinti ausies uždegimo vystymąsi.

Rūpinantis ausų higiena, pakanka vandens ir paprasčiausio muilo. Ausies landas reikia iššluostyti tiek, kiek pasiekiame rankšluosčiu ar pirštu. Svarbu gyventi sveikai, užsiimti fizine veikla, mažinti buvimo triukšmingoje aplinkoje laiką.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt