PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Balandžio 22 d. 11:09

Šiauliai ir toliau pateisina bigbendų miesto vardą

Šiauliai

2002 m. šiau­lie­čiui džia­zo en­tu­zias­tui ir tri­mi­ti­nin­kui Ro­mual­dui Sa­ba­liaus­kui ki­lo min­tis įkur­ti mies­te sen­jo­rų big­ben­dą, kad pri­si­min­tų tuos mu­zi­kan­tus, ku­rių dau­gu­mai jau bu­vo per še­šias­de­šimt. (Ri­čar­do Dai­li­dės nuo­tr.)

Ričardas JakutisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


264932

Nustembi, išgirdęs, kad prieš šešis dešimtmečius, 1963-iaisiais, Šiauliuose muzikavo gana daug estradinių ansamblių ir net trys bigbendai: „Elnio“ gamyklos, statybos tresto ir kultūros namų. Tad Šiaulius drąsiai galima vadinti bigbendų miestu.

Stebėtis reikia ir muzikantų drąsa bei atsidavimu džiazui, nes tuo metu besimokantys miesto Muzikos technikume negalėjo groti estrados kolektyvuose. Sovietmečiu džiazas buvo iššūkis sistemai ir simbolizavo laisvę, todėl lietuvius galime vadinti laisvės troškusia tauta, nes čia išaugo tiek puikių džiazo atlikėjų ir šios muzikos gerbėjų. Apie anuomečius džiazo muzikantus ir tos muzikos gerbėjus galima drąsiai pasakyti, jog džiazas tada buvo sakralu. Galima išskirti tris džiazo mūsų krašte etapus: pirmosios nepriklausomybės laikotarpio, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomybės. Šiandien viskas paprasčiau, džiazo atlikėjai net pristatomi Nacionalinei premijai.

Septintajame dešimtmetyje prie Lietuvos valstybinės filharmonijos besikuriant profesionaliems bigbendams ir ansambliams, daugelis mūsų miesto muzikantų buvo pakviesti į šiuos kolektyvus. Tiesa, mieste atsirasdavo naujų kolektyvų, nustebindavo jauni, gabūs vokalistai.

2002 metais šiauliečiui džiazo entuziastui ir trimitininkui Romualdui Sabaliauskui kilo mintis įkurti mieste senjorų bigbendą, kad prisimintų tuos muzikantus, kurių daugumai jau buvo per šešiasdešimt. Pasirodo, senjorai puikiai grojo. Bigbendo gimimo data – 2002 m. lapkričio 22-oji. Tad jau 20 metų, bet buvo nutarta palaukti žadamo koncertinės salės „Saulė“ atidarymo po remonto ir 2023 m. balandžio 15 d., Pasaulinės kultūros dieną, surengti šventinį koncertą. Deja, salės remontas užsitęsė ir neaišku, kada baigsis, tad bigbendas tą pačią balandžio 15-ąją savo jubiliejų paminėjo didžiuliu koncertu Šiaulių kultūros centro salėje.

Bu­vęs big­ben­do va­do­vas Ja­ros­la­vas Ce­cha­no­vi­čius 20-me­čio kon­cer­tui sky­rė sa­vo kū­ry­bos pje­sę gi­ta­rai ir or­kest­rui. (Va­le­ni­no Uko nuo­tr.)

Grįžtant prie kolektyvo ištakų, vėl reikia paminėti R. Sabaliauską, kuris buvo ir sėkmingas verslininkas, tad rėmė kolektyvą finansiškai, padėjo ir dar ne vienas miesto verslininkas. Reikėjo naujų instrumentų, aparatūros, aprangos. R. Sabaliauskas pasikvietė talkon Romualdą Jankų, kuris rašė puikias aranžuotes ir tapo kolektyvo vadovu.

Visi grojo vedami entuziazmo, nė vienas nepaklausė, kiek jam už tai mokės. O muzikantai buvo stiprūs, groję garsiuose kolektyvuose: saksofonus pūtė Vladas Meškauskas, Rositas Abdurachmanovas, Anatolijus Gaidamakas, trimitus – Leonas Kalpokas, Ričardas Tamulevičius, pats R. Sabaliauskas, trombonus – Joselis Klembergas, Stasys Vedeckas, gitara grojo Algirdas Alijošius, mušamaisiais – Leonas Laukys ir kt.

Subyrėjus Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrui, šio respublikoje žinomiausio kolektyvo vadovą Jaroslavą Cechanovičių R. Sabaliauskas pakvietė vadovauti Šiaulių bigbendui. Pagroti su kolektyvu atvykdavo ir iš mūsų miesto kilęs pianistas Povilas Jaraminas. Dainavo Adolfas Jarulis, jaunos vokalistės – Kristina Svolkinaitė, Aurelija Čižauskaitė. Pradžioje vyrai repetuodavo kultūros rūmuose, po to juos priglaudė filharmonija. 2009 m. įsikūrus koncertinei įstaigai „Saulė“, bigbendas tapo jos kolektyvu ir įgijo profesionalaus džiazo orkestro statusą.

Šiuo metu kolektyvui vadovauja Raitis Ašmanis. Darbštus dirigentas su kolektyvu paruošė daugybę įvairiausių koncertinių programų: „Frankui Sinatrai – 100!“ su solistu iš Latvijos Daumantu Kalninšu ir „Lindyhop.lt“ klubo šokėjais, „Ellai Fitzgerald – 100“ su soliste Cecile Verny (Vokietija), „Legendinės lietuviškos dainos“ su vokalistu Martynu Kavaliausku, atskira programa paruošta su pasaulinio garso bliuzo atlikėja Juwana Jenkins ir daugeliu kitų. Vienintelis atvejis Lietuvoje, kai Šiaulių bigbendas susijungė su miesto kameriniu orkestru ir tapo originaliu simfodžiazo kolektyvu.

2010 m. mieste pradėtas rengti tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival Šiauliai“, į kurį atvyksta orkestrų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos Europos bei Amerikos. Šiaulių bigbendų festivalis – vienintelis Baltijos šalyse, kitur vyksta tik džiazo festivaliai, daugiausia nedidelio sąstato kolektyvų, tad R. Sabaliauskas pasakojo, jog organizuoti festivalius yra sunku, o ypač varžo finansai. O labai norėtųsi pasikviesti bigbendų iš Frankfurto, Venecijos, Tbilisio, su kuriais šiauliečiai bendrauja. Bet tai dideli kolektyvai, vien lėktuvų bilietai kiek kainuotų...

Šiauliečiai dalyvauja džiazo festivaliuose Rygoje, Liepojoje, Birštone, ruošia naują Editos Piaf dainų koncertą, kuriame garsios solistės dainas atliks Aija Vitolina iš Latvijos, o 20-metį pažymėjo irgi nepaprastu koncertu. Pirmiausia buvo pagerbtas buvęs kolektyvo vadovas Jaroslavas Cechanovičius, kuris prisiminė savo pirmąjį instrumentą – gitarą – ir sugrojo šiam koncertui sukurtą kūrinį gitarai ir orkestrui „Jaučiuosi puikiai“, ir pianistas Povilas Jaraminas, kuris irgi sėdo prie fortepijono. Koncerte dainavo garsi džiazo atlikėja Viktorija Gečytė (Lietuva / Prancūzija) ir vokalinė grupė „Framest“ (Latvija). Koncertą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis.


Foto galerija: