Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Spektaklis. Dviejų dalių vaidinime parodyti Vydūno biografijos svarbiausi momentai ir 7 ištraukos iš jo dramų, misterijų ir komedijų, tokių kaip „Probočių šešėliai“, „Pasaulio gaisras“, „Amžinoji ugnis“, „Tautos gyvata“ , „Vyrai viską padarys“, „Senovės balsas“. (A. Žičkienės nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto nariai ir Pagyvenusių žmonių asociacijos senjorai kovo 6 d. rinkosi į susitikimą su filosofu, literatūrologu dr. Vaclovu Bagdonavičiumi, Vydūno draugijos įkūrėju ir garbės pirmininku, daugelio knygų apie Vydūną ir jo kūrybą autoriumi.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje į paskaitą „Vydūno pėdsakai Lietuvoje ir Šiauliuose“ gausiai susirinko senjorai, literatai, kultūros puoselėtojai, Vydūno draugijos nariai, atvykusio svečio mokslo draugai, giminės.
Pagerbti Vydūną – dramaturgą, dainų kūrėją, lietuvybės puoselėtoją, sveikos gyvensenos propaguotoją, humanistinio ugdymo skleidėją, aptarti Vydūno metais vykdytų programų tikslingumą ir įtaigumą – tokius tikslus kėlė susitikimo organizatoriai.
„Vydūnui ir atkurtos Lietuvos 100-mečiui paskyrėme savo ketvirtąjį spektaklį „Susitikimas su Vydūnu“, kurį norėjome parodyti šiauliečiams ir garbingam svečiui iš Vilniaus“, – sakė Aldona Žičkienė, minėto spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė.
Dr. V. Bagdonavičius įtaigiai ir nuoširdžiai pasakojo apie Vydūno asmenybę, jo charakterio tvirtumą, valios jėgą, nuveiktus darbus su Tilžės giedotojų draugija. Lektorius taip pat priminė ir apie jo buvimą Šiauliuose, nuveiktus darbus ir kvietė, pasibaigus Vydūno metams, ir toliau nepamiršti šios kilnios asmenybės, gilintis į jo kūrybos perlus ir kalbos grožį, pajusti esmines vertybes, orumą, tautiškumą, šviesos siekimą, drąsiau nagrinėti ano meto ir šio laikmečio visuomeninės veiklos skirtumus, žmoniškumo apraiškas, tautos lavinimą.
Saulius Stasiūnas, gidas, apie šį susitikimą rašė: „Kada pradedame kalbėti apie Vydūno asmenybę, atrodo, kad nei pabaiga bus, nei pradžią atsiminsime. Visi apibendrinimai per siauri. Bandymas panagrinėti šiek tiek giliau Vydūno mintis baigiasi mūsų laiko apsiribojimais, o mintys vis tęsiasi iki begalybės... Kaipgi mums, paprastiems, gal ir patyrusiems, pakeliauti kartu su Vilhelmu Storosta ir suprasti jį taip, tarsi jis būtų šalia. Kadaise taip ir buvo Šiauliuose. Vydūnas čia lankėsi, bendravo su visuomene, kūrė vaidinimus, dainavo ir šoko. Venclauskių dukrai Gražbylės vardą sugalvojo. Sukilėlių kalnelyje ąžuolą pasodino. Vydūno į Šiaulius niekada nepasikviesime, nors „Varpas“, skulptoriaus Dariaus Augulio pastatytas pėsčiųjų bulvare, tai gali padaryti. Bet popietėje turėjome progą susitikti su žmogumi, uoliai dirbusiu ir Vydūno vardą, darbus ir kūrybą į aukščiausią lygį iškėlusiu, kad niekada nedingtų lyg „koks pliauškimas šaltinėlio“. Dar galėjome išleistus kūrinius pavartyti ir įsigyti. Scenoje matėme sukurtą mini spektaklį iš dramų, misterijų, komedijų. Pamokančios gyvenimo istorijos keitė viena kitą, senjorai jas vaizdžiai suvaidino, tuo pradžiugindami susirinkusiuosius. Žiūrovų reakcija buvo į kiekvieną žodį, į kiekvieną mintelę, kad ji pro šalį neprabėgtų. Vienoje scenoje nuskambėjo daina apie žalią rūtą ir skambią natą pagavusi auditorija susiliejo su aktorių kvartetu, tarsi genialaus režisieriaus taip ir sumanyta būtų.“
Pabaigoje gražiai suskambo Vydūno žodžiai: „O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.“
Aldona Žičkienė, Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto narė