Kur dė­ti se­ną gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą?

Lietuva

Dau­ge­lis tu­rin­čių­jų se­nos kar­tos gyv­si­dab­rių ter­mo­met­rus yra vy­res­ni žmo­nės, ku­rie daž­nai pa­tys ne­vai­ruo­ja ir jiems tek­tų va­žiuo­ti dviem au­to­bu­sais ir ei­ti maž­daug 2 km lau­kais miš­kais iki at­lie­kų pa­da­li­nio. Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet ir to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko. (Evprokrey nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

212813

Se­nas ter­mo­met­ras at­ro­dy­tų ma­žy­tė pro­ble­ma, jei ja­me ne­bū­tų ap­lin­kai ir žmo­gui kenks­min­go gyv­si­dab­rio. Jo mesti prie buitinių atliekų negalima. Griež­tai. At­sa­kin­gi naudotojai su­si­rū­pi­nę, kur jį dė­ti, nes vais­ti­nės jo kaip se­nų me­di­ka­men­tų ne­prii­ma. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką, se­nus gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus, kaip ir ki­tas pa­vo­jin­gą­sias at­lie­kas, gy­ven­to­jai tu­ri pa­tys vež­ti į už­mies­ty­je esan­čias pa­vo­jin­gų at­lie­kų su­rin­ki­mo įmo­nes ir už uti­li­za­ci­ją su­mo­kė­ti. Ki­tas va­rian­tas – ne­mo­ka­mai pri­sta­ty­ti į ŠRATC stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­les mies­te.
 

„Nekyla ranka išmesti į šiukšliadėžę“

„Turiu tą senąjį su gyvsidabriu termometrą, kurio nebenaudoju, ir kaip atsakingas asmuo pradėjau domėtis, kaip jį saugiai išmesti. Iš pradžių nuėjau į vaistinę – galvoju, jei galiu priduoti pasibaigusio galiojimo vaistus, tai kažkaip yra ir su termometru. Bet į mane taip keistai pažiūrėjo ir sako: „Nieko mes nežinome, termometrų nepriimame, kreipkitės į gaisrininkus“, – tokią istorijos pradžią pasakoja šiaulietė Dalia.

Kreipėsi moteris į gaisrininkus, šie atsakė, kad tai – ir ne jų funkcija. Jie patarė kreiptis į pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonę „Toksika“ – esą jie priima tokias atliekas, jei pats žmogus nuveža ir sumoka už utilizavimą.

Šiaulietė, pasidomėjusi, kad vežti reikia į įmonę, įsikūrusią kažkur tarp miškų, Jurgeliškių kaime, 8 km nuo Šiaulių, ir dar gali tekti sumokėti apie 20 Eur, kad jį ten priimtų, grįžo namo, nešina pavojinga aplinkai šiukšle.

„Na, nesąmonė! Toks jausmas, kad aš jį turiu mesti į šiukšliadėžę. O aš to daryti nenoriu. Saugau dabar namie, nes nekyla ranka išmesti. Norisi gražiai, tvarkingai atsikratyti jo – juk tai gyvsidabris, kuris yra pavojingas. Kyla klausimas, kur man jį dėti, ir dar gerai būtų, kad už tai nereikėtų mokėti“, – prašydama informacijos kalba moteris.

Nori priduoti – sumokėk

Iš tiesų gyventojui yra du variantai: pagrindinis ir mokamas bei patogesnis ir nemokamas.

Pirmasis ir pagrindinis – kreiptis į bendrovę „Toksika“, kuri pati išveža arba savo padaliniuose priima pavojingąsias atliekas, tokias kaip gyvsidabrio termometrai, dažai, skiedikliai, elektrotechnika ir pan. Šių atliekų turėtojui tereikia kreiptis į „Toksiką“ telefonu arba užpildyti užsakymo formą internete – įmonės atstovai atvyks paimti. Gyventojas gali ir pats jas atvežti į Jurgeliškių kaime (Šiaulių r.) esantį padalinį ir už priduodamų pavojingųjų atliekų sutvarkymą sumokėti pagal nustatytą įkainį.

„Įprastai gyvsidabrio atliekų utilizacijos kaina rinkoje 20–30 Eur be PVM už kilogramą. Pažymėtina tai, jog gyventojai dažniausiai susiduria su senų termometrų utilizacija, o jie sveria tik keliasdešimt gramų, todėl seno termometro šalinimas gali kainuoti iki 1 Eur be PVM“, – skaičiuoja UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius.

Nepatogi surinkimo vieta

Kitas klausimas – ar toks surinkimo būdas efektyvus. Sunku tikėtis absoliučios daugumos naudotojų sąmoningumo ir pastangų, kad žmonės darbo metu važiuotų ieškoti kažkur už miesto tarp miškų esančio padalinio tam, kad priduotų seną termometrą ir sumokėtų už jo priėmimą. Atliekų tvarkytojai mano kitaip: esą saugumas svarbiau.

„Gyvsidabrio atliekos yra itin pavojingos, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas operatyviam ir saugiam šios atliekos pristatymui pavojingųjų atliekų tvarkytojams. Atstumas iki atliekų tvarkymo bendrovių ir galimi pristatymo kaštai neturėtų būti vertinami per efektyvumo prizmę“, – įsitikinęs L. Andronavičius.

Daugelis turinčiųjų senos kartos gyvsidabrio termometrus yra vyresni žmonės, kurie dažnai patys nevairuoja, jiems tektų važiuoti dviem maršrutiniais autobusais (miesto ir užmiesčio) ir eiti maždaug 2 kilometrus laukais miškais iki atliekų padalinio. Sunku patikėti, bet ir tokių atvejų esą pasitaiko.

„Yra atvejų, kai senjorai pristato seną termometrą į bendrovės padalinį ir mums tai kelia nuostabą“, – atsakingų naudotojų atkaklumą pastebi įmonės atstovas.

Nemokamo surinkimo akcijos

Dėl tokio surinkimo nepatogumo naudotojams daug patrauklesnės pavojingųjų atliekų surinkimo akcijos, kurias UAB „Toksika“ savo iniciatyva organizavo dvejus metus. Pavyzdžiui, pernai spalį buvo paskelbtos keturios datos ir valandos, kai gyventojai galėjo atnešti ir nemokamai priduoti įvairias pavojingąsias atliekas. Dešimtyje skirtingų vietų Šiaulių mieste ir rajono seniūnijose (prie turgaviečių, garažų bendrijų ar pan.) bendrovės darbuotojai, atvykę su specialia technika, be jokio mokesčio rinko gyventojų atneštas buityje atsirandančias pavojingąsias atliekas, tarp jų – ir termometrus.

„Daugiausia tai buvo elektronika, dažai – kas daugiausia buityje lieka po remonto. Buvo ir keletas senų gyvsidabrio termometrų, ir pasenusių vaistų“, – pasakoja UAB „Toksika“ aikštelės vadovas Donatas Riškus.

Nemokamai iš gyventojo buvo priimama iki 200 kilogramų. Taip apsiribota, kad veiklos atliekų nepradėtų vežti įmonės. Ar tokia akcija bus šiemet, kol kas nežinia. Tai ne „Toksikos“ įmonės prievolė, o tiesiog savanoriška akcija gyventojų patogumui. Jei bus tokia galimybė, gyventojai bus informuoti.

Surenka ir nemokamai

Antrasis senų termometrų atsikratymo variantas – patogiausias ir nemokamas – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) stambiagabaritėse atliekų aikštelėse. Šiaulių mieste jos yra dvi: Pailių ir J. Basanavičiaus gatvėse. Ten atvežtoms atliekoms joks priėmimo tarifas netaikomas. Esą tai jau įskaičiuota į gyventojų mokamą kasmetinę rinkliavą. Toliau jau paties ŠRATC’o rūpestis jas priduoti utilizuoti (pagal sutartį tai daro ta pati „Toksika“).

Tik specialistai įspėja, kad lakios pavojingos medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabrio termometrai, priduodant turi būti sandariai uždarytos ar saugiai supakuotos, kad nesudužtų. Gysidabrio patekimas į aplinką yra pavojingas gamtai ir žmogui. Išmesto ar sudužusio termometro garai gali sukelti apsinuodijimą, todėl svarbu tinkamai jį pasklidusį surinkti.

„Gyvsidabrio metalo garai gali sukelti ūminį apsinuodijimą: įkvėpus gali pradėti skaudėti ir svaigti galva, atsirasti silpnumas, seilėtekis, vėmimas. Sudužus termometrui, pabirusius gyvsidabrio rutuliukus, jei įmanoma, reiktų surinkti popieriaus lapu jų neliečiant. Mažus rutuliukus, kurie bėgioja, surinkti lengviau su lipnia juosta arba klijais pateptu lapu. O tada jau viską dėti į talpą su vandeniu, kad nebegaruotų“, – naudingu patarimu dalijasi ŠRATC’o aplinkosaugos vadovė Inga Grigaliūnienė.

Būdų, kaip išmesti seną termometrą, yra. Problema ta, kad gyventojams jie nelabai žinomi – jų reikia ieškoti.

„Taigi, saugiai atiduoti termometrus tvarkymui būdų yra, tik reikia šiek tiek pasidomėti ir įdėti pastangų“, – situaciją reziumuoja UAB „Toksika“ komercijos direktorius L. Andronavičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt