Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Ritos svetainės“ nuotr.
Enrika ValančiūtėŠaltinis: Etaplius.LT
„Palieku šnicelį ir sriubytę“
2016 metų pabaigoje pradėtą įgyvendinti akciją pasiūlė vienas emigrantas šiaulietis. Apie tokią gerumo akciją buvo girdėję ir patys „Ritos svetainės“ vadovai, tad neilgai trukus sumanymas virto realybe. Be to, senjorus karštos arbatos puodeliu ar sriubos lėkšte jie jau buvo vaišindavę iki tol, tik darė tai tyliai ir iš savo kišenės. Na, o paskelbus apie akciją viešai, atsirado daugiau lankytojų, kurie mielai dalijasi savo gerumu ir finansais.
Įstaigos vadovės Ritos Korsakienės teigimu, laikui bėgant, nuo puodelio šilto gėrimo ar sriubos buvo pereita prie galimybės palikti pinigų antrajam patiekalui. „Klientai matydavo, kaip mes senolius vaišiname sriuba, matydavo, kaip jie valgo, tai kažkaip natūraliai išėjo, kad palikdavo jiems ir antrą patiekalą“, – pasakoja vadovė.
Dabar viskas yra fiksuojama gerumo lentoje: joje rašoma, kiek porcijų kokio maisto yra skirta tądien apsilankysiantiems garbaus amžiaus žmonėms. „Klientas pasako: „Noriu palikti šnicelį ir sriubytę“, taip ir užrašome lentoje. Arba palieka pinigų ir prašo patiems paskirti, ką už juos gaus senjoras“, – ką reiškia skaičiai lentoje, paaiškina R. Korsakienė.
Net apsiverkė
Kodėl tik senjorai vaišinami nemokama maisto porcija? Todėl, kad tai pažeidžiamiausia visuomenės grandis. Tiesa, pasak pašnekovės, iš pradžių stengtasi padėti ir finansinių sunkumų turinčioms šeimoms su vaikais, tačiau galiausiai buvo pasilikta prie senjorų grupės. Nors akcijos pradžioje buvo atsiradę ir tokių, kurie tikėjosi pasinaudoti proga: šalia „Ritos svetainės“ imdavo būriuotis ir neblaivių asmenų, ir asocialių, tačiau vadovams pavyko išspręsti šią situaciją.
Dažniausiai į „Ritos svetainę“ ateina pavalgyti tie patys senoliai. „Turime savo senjorų ratelį. Kai jau kuris nors iš jų neateina, suprantame, kad, deja, jo galbūt ir nebėra… Mes labai džiaugiamės, matydami savo senjorus, kiekvienąkart laukiame, žinome, kada jie ateina“, – šiltai apie lankytojus kalba ir įmonės direktorė Greta Borodinienė.
Į nemokamą porciją maisto senjorai reaguoja skirtingai. Vieni džiaugiasi gerumu, o kitiems sunku pripažinti, kad jiems vis tik reikia pasinaudoti šia akcija. Štai direktorė pasakoja, kad pas juos lankydavosi vienas senukas, kuris pasiskaičiuodavo pinigus ir nusipirkdavo maisto. „Bet aš matydavau, kad jis turbūt neturi daug pinigų, tai kartą jam pasiūliau pasinaudoti šita akcija. Jis apsiverkė. Garbaus amžiaus vyras, tvarkingai apsirengęs... Jis apsiverkė. Jam buvo labai nepatogu, nes aplink buvo ir kitų žmonių. Bet jis pasinaudojo šia akcija ir dabar kiekvieną dieną ateina pas mus papietauti“, – jautrią reakciją mena G. Borodinienė.
Audronio Rutkausko nuotr.
Po Naujųjų – dosnumo krizė
Nors žinia apie galimybę palikti pinigų maistui sklinda ir iš lūpų į lūpas, ir socialiniuose tinkluose skleidžiama, bet, direktorės teigimu, sausis visada būna sausas: „Po Kalėdų mūsų lenta įprastai būna tuščia, nes dosniausi žmonės būna prieš šventes. Tuomet visi nori daryti gerus darbus, o po švenčių niekas jų nebedaro. Taip jau yra.“
Visgi be maisto senjorai nepaliekami – įstaigos vadovai jiems, kaip ir tapo įprasta, patiekia maisto porciją ir neleidžia likti alkaniems, net jei lenta ir būna tuščia.
Nepaisant pošventinio periodo ramybės, šiauliečiai, valgantys šioje vietoje, tikrai pasižymi dosnumu. Yra tokių, kurie visus metus lankosi ir kaskart pasirūpina, kad maisto gautų ir tie, kuriems jau sunku išsiversti. Bet labiausiai nustebina jaunimas.
„Draugiški yra mūsų šiauliečiai. O labiausiai glosto širdį, kai atvyksta jauni vaikinukai – kokių 20–25 metų, susimoka už savo pietus ir palieka senjorams. Net vyresnių klasių mokiniai ateina ir palieka maisto kitiems. Va, čia yra ta naujoji jaunoji karta, kuri tikrai labai džiugina – jie yra labai šaunūs žmonės! Jie turi atjautą, o šiais laikais ne visi ją turi...“ – jaunimo požiūriu džiaugiasi „Ritos svetainės“ direktorė.
Žmogiškumo akcija
Smagu daryti gerą darbą kitiems, smagu, kad tai vertinama ir prie to prisideda daugiau žmonių. „Mes dėkojame kiekvienam, kuris palieka pinigų“, – teigia G. Borodinienė ir priduria, kad vis tik valgančiųjų yra daugiau nei paliekančiųjų pinigėlių. Tad ir toliau įstaiga kartais iš savo kišenės padengia senjorams nemokamo maisto lėkštes.
Bet šito direktorė visiškai nesureikšmina ir tikina, kad tai yra nuoširdi, žmogiška akcija. „Mes džiaugiamės, galėdami prisidėti prie mūsų senjorų gyvenimo. Visi žino, kokios yra jų pensijos, kaip sunku jiems išgyventi. Būna žmogučių, kurie ateina ir net neturi, ant ko pasišildyti maisto, nes nesusimoka už komunalinius mokesčius… – į ypač sunkią kai kurių lankytojų gyvenimo situaciją atkreipia dėmesį G. Borodinienė ir priduria: – Stengiamės dėl savo senukų. Mes ir į namus įdedame maisto, jei, tarkime, būna šalta – kad nereiktų vėl ateiti, kad nepaslystų.“