Sa­va­no­rių die­na: pra­šo ir vaistų, ir ci­ga­re­čių

Šiauliai

Krūvis. Savanoriams, kurie ne šiaip sėdi namuose, o dirba ir mokosi, tenkantys krūviai nemaži. Būna dienų, kai tenka supirkti ir išvežioti apie 10 maisto produktų krepšelių, būna, kad tiek pageidavimų sulaukiama ir per kelias dienas. O balandžio pradžioje teks išnešioti apie 3 tūkst. „Maisto banko“ maisto paketų sunkiai besiverčiantiems šiauliečiams. (Seržo Staponkaus asmeninio archyvo nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

124073

„Vie­nos mo­čiutės pa­dik­tuotą sąrašą – maž­daug 50 skir­tingų pro­duktų už­sa­kymą su tiks­lio­mis kai­no­mis, gra­mais ir ki­log­ra­mais – Gustė pildė te­le­fo­nu 12 mi­nu­čių. O vi­sas pre­kes trys vy­rai rin­ko­me gerą va­landą“, – at­vi­rau­ja šiau­lie­tis Ser­žas Sta­pon­kus, Šiaulių mobilių savanorių koordinatorius, jau dvi savaites su būriu bendraminčių senjorams ir esantiems karantine pristatantis pirkinių krepšelius. Šiauliuose yra apie 50 aktyvių žmonių, kurie mielai skuba į pagalbą ir kuriems tenka ne tik maisto krepšelius vežioti, bet ir išgirsti labai neįprastų prašymų.

Didysis išbandymas – balandžio pradžioje

Prieš daugiau nei dvi savaites sąmoningiems Lietuvos žmonėms likus namuose, kilo problema, kas pasirūpins senjorais, žmonėmis su negalia, tėveliais su mažamečiais vaikais ir tais, kuriems karantino laikotarpiu pagalbos tikrai reikia. Net kelios šalies organizacijos paskelbė laukiančios savanorių, kurių šiandien skaičiuojama jau per kelis tūkstančius.

S. Staponkus, vienas iš Šiaulių krašto skautų vadovų, prisijungusių prie savanorių, suprasdamas, kad būtent dabar gali realiai pasitarnauti artimui (skautų šūkis – „Dievui, tėvynei, artimui“, – aut. past.), paskambino organizacijai „Gynybos paramos fondas“. „Man pasakė kad esu pirmasis savanoris iš Šiaulių, todėl paskyrė ir Šiaulių regiono savanoriams vadovauti“, – šypsosi jis, pridurdamas, kad iškart sulaukė ir iš miesto Savivaldybės pasiūlymo pagelbėti miestiečiams kartu, sudaryti sutartis ir gauti pažymėjimus.

Savanoriams, kurie ne šiaip sėdi namuose, o dirba ir mokosi, tenkantys krūviai nemaži. Būna dienų, kai tenka supirkti ir išvežioti apie 10 maisto produktų krepšelių, būna, kad tiek pageidavimų sulaukiama ir per kelias dienas. „Labiausiai bijome balandžio pradžios. Šiaulių miestą ir rajoną pasieks daugiau nei 3 tūkst. maisto paketų. Pusšimtis Šiaulių savanorių prisijungs juos išnešiojant sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Tai bus didysis mūsų savanorystės išbandymas“, – sako vyras.

Tarp savanorių, nusprendusių padėti miestiečiams, yra ne tik skautų. Jų gretas papildė žurnalistė, sveikatos biuro specialistė, taksi vairuotojas, miesto Tarybos narys, verslininkė, kunigas, bedarbis, mokytoja ir kiti geros valios žmonės. Juos pasiekia skambučiai ir iš „Stiprūs kartu“ linijos bei pavienių savanorių, pavyzdžiui, renkančių paramą ligoninėms.

Seržas neslepia: buvo ir tokių, kurie pirmojo įkarščio pagauti vėliau atsisakė savanorystės. Vyras jų nesmerkia. „Baimė, karantinas, artimieji, nepasiruošimas ir kitos priežastys idealistus atvėsino. Ir tai nėra blogai, nes nepasiruošęs savanoris gali padaryti daugiau žalos“, – sako jis.

Ypač džiugina tie, kurie po dviejų savaičių privalomo karantino paskambino ir pasisiūlė pagelbėti. Patys sulaukę savanorių pagalbos, panoro atsilyginti savo gerais darbais.

O kaip pasikeitė ir taip aktyvus Seržo gyvenimas, tapus savanoriu? Vyras tai iliustruoja pavyzdžiu: jei iki šiol mobilųjį telefoną kraudavo kas dvi dienas, dabar, nuolat kalbantis, telefoną turi krauti du kartus per dieną. „Kadangi, telefonu kalbėdamas, vaikštau po kambarį, būna, kad nueinu ir daugiau nei 10 tūkst. žingsnių“, – juokiasi jis.

img-20200327-093744.jpg

Žmonės nesupranta savanorystės esmės

Viešai paskelbus Šiaulių savanorių kontaktinį telefono numerį, pirmųjų skambučių teko palaukti. Vyresnio amžiaus žmonės baiminosi apgavysčių ar skambino, teiraudamiesi, ar tikrai realios pagalbos sulauks.

Seržas neslepia – yra žmonių, kurie tikrai stokoja pagalbos, bet yra ir tokių, kurie įsivaizduoja, kad savanoriai – atlyginimą gaunantys prekybos centrų darbuotojai, kurie privalo pirkinius atvežti akimirksniu. Jie neįsigilina į savoką „savanoris“, nesupranta, kad tai yra žmogus, aukojantis savo asmeninį laiką, kad pagelbėtų kitiems.

„Pasitaikė skambinusiųjų, kuriems savanoriai, suprasdami sunkią padėtį, pirko maisto už savo lėšas. Yra gerų žmonių, kurie mums aukoja maisto, pinigų, tad paruošiame paketus, iš kurių galima išgyventi savaitę, ir nuvežame skurdžiausiems. Tikriname su Socialiniu paramos skyriumi jų duomenis. Bet būna, kad atvežame prekių tokiems, kurie vaikštinėja lauke ir, matosi, mėgsta taurelę kilnoti. Apmaudu, kad mumis manipuliuoja. Ne, alkoholio dar niekas neprašė atvežti, bet cigarečių bloką – taip. Tiesa, buvo tokių, kurie prašė kunigą atvežti, kad galėtų iš jo Komuniją priimti“, – sako Seržas.

img-20200326-142109.jpg

Per savaitę – 50 žmonių

Lietuvoje yra daugiau kaip 2 tūkst. savanorių, kurie dabar talkina žmonėms, kuriems reikalinga pagalba. Sunkiausia pagelbėti mažuose miestuose ar miesteliuose gyvenantiems senjorams. Savanoriauti ten mažai kas nori, o šiauliečiai sulaukia skambučių atvežti maisto, pavyzdžiui, į Šeduvą, Radviliškį ar Joniškio r. Todėl skambina, klausia ten gyvenančių draugų, pažįstamų, kad jei gali – pagelbėtų. Savanoriai labai ragina gerus miestelių žmones prisijungti prie jų gretų.

„Yra trys savanorių grupės. Pirmieji savanoriauja prie Šiaulių arenos esančioje mobilioje patikrų stotyje, kiti – paruošiant ir prižiūrint izoliacines karantino vietas sugrįžusiems šiauliečiams, o trečia grupė padeda nupirkti produktų, vaistų senjorams, karantinuotiems, neįgaliems žmonėms. Padedame ir sumokėti mokesčius, o jei reiks – tai ir šuniuką pavedžiosime“, – sako Seržas.

O kaip prekių krepšelių sulaukę šiauliečiai atsiskaito už pirkinius? Vieni, gyvenantys užsienyje, užsako prekių savo tėvams ir sumoka internetu. Senjorai dažniausiai atsiskaito grynaisiais. Pirmiausia, gavę užsakymą, savanoriai superka visas prekes už savo lėšas. Paskambina ir perspėja, kokią sumą paruošti. Kai atveža prie buto, žmogus perduoda maišelyje pinigus ir pasiima savo pirkinius. „Būna, kad vienas kitas senjoras įdeda į maišelį šokoladą arba neima grąžos – palieka „arbatpinigių“. Bet didžiausias atlygis – matyti dėkingas senelių akis. Viena savanorė Jūra pasakojo, kad iki šiol stovi vaizdas su susigraudinusiu dėkingu seneliu. Per savaitę vaistais ir maistu aprūpinome apie 50 žmonių“, – sako Seržas.

img-20200327-121057.jpg

Telefonu – ir psichologinė pagalba

Žurnalistiką studijuojanti ir dirbanti – rašanti straipsnius verslo temomis – skautė ir savanorė Gustė Valantinavičiūtė yra tas žmogus, kuris dažniausiai priima skambinančiųjų užsakymus. Kai turi laiko – ir išvežioja pirkinius su savo mama mokytoja juos užsisakiusiems žmonėms.

„Mano darbo diena prasideda, kai pirmas žmogus paskambina. Šiandien (pirmadienį, – aut. past.), paskambino 7 val. 30 min. Baigiasi apie 18 val., nes vėlesniu laiku jau nebeskambina. Bet šiandien jau paskambino apie 10 žmonių“, –
sako savanorė, pakomentuodama, kad vis dar yra šiauliečių, kurie skambina ne užsisakyti pirkinių, bet pasitikslinti, ar tikrai tokia paslauga teikiama.

Skambinantieji tikrai dažniausiai prašo paprastų produktų – duonos, batono, bulvių. „Kai prašo kompensuojamųjų vaistų, tenka pavargti. Reikia užsirašyti asmens kodus, kitus duomenis“, – sako pašnekovė.

img-20200323-141327.jpg

Vis tik Gustę stebina, kad žmonės įsivaizduoja, jog atvažiuos savanoriai su produktais ir elektroniniais kortelių skaitytuvais, tad jie kortele atsiskaitys už pirkinius. „Bet gana dažnai pokalbius pradedame apie pirkinius, o baigiame tuo, kad išklausome žmonių bėdas. Ne vienas toks skambutis buvo ir yra tikrai nelengva. Problemos tokios, kurių niekaip neišspręsi, pavyzdžiui, senjorę apgavo sukčiai, ji nesijaučia saugi, nebeturi pinigų, bijo, kad vėl apgaus. Tada vežame jai maisto iš sukauptos paramos“, – kalba savanorė.

O labiausiai erzina tokie skambinantieji, kurie yra karantine, bet nori šiaip paplepėti, užmegzti pažintį. „Jauni vyrai, kurie nieko neužsisako, o prašo telefono numerio, klausia, kaip mane rasti feisbuke. Neturi ką veikti, nesupranta, kiek mes darbo turime“, – sako mergina, patikindama, kad vis tik dauguma pagalbos prašančiųjų apdovanoja gera nuotaika, nuoširdžiai padėkoja.

Gustė sako nejaučianti nerimo, kad savanoriaudama gali užsikrėsti ir susirgti. „Gerai žinau taisykles, kaip naudotis pirštinėmis, kauke, užsidėjimo žingsnius. Nešioju akinius, žinau, kad labiausiai reikia saugoti akis, ne šiaip tik veidą. Manau, kad padarau viską, ką galiu, kad nepakenkčiau nei sau, nei kitiems“, – sako ji.

Kontaktinis savanorių telefono numeris:
8 657 81 597.
Svarbu!
Savanoriai su savimi turi specialius
Šiaulių miesto savivaldybės išduotus pažymėjimus
ir atvyks tik jums juos iškvietus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt