Ar pensijų fondai palengvins senatvę?

Lietuva

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) pre­zi­den­tė Ele­na Leont­je­va pri­ta­ria, jog pen­si­jų sis­te­mos pa­trauk­lu­mą ma­ži­na daž­ni po­ky­čiai. (LLRI nuo­tr.)

Asta ŠukienėŠaltinis: Etaplius.LT

344454

Netyla diskusijos, kaip reikėtų pertvarkyti Lietuvos kaupiamųjų pensijų fondų sistemą, kad būsimi senjorai gyventų geriau. Jau seniai kalbama, kad „Sodra“ nebeišgalės mokėti senatvės pensijos išmokų, tačiau jos mokamos, yra kasmet vis didesnės ir net sukauptas lėšų rezervas. Pensijų fondų valdytojai ne itin garsiai skelbia apie puikius sukauptų lėšų investavimo rezultatus, o dar tyliau – apie nemažus pensijų fondų lėšų administravimo mokesčius. Tad kaip pasirūpinti ateisiančia senatve?

Numatyta įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paviešino pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Svarbiausia, kad numatyta įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Ministerija taip pat siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Norima įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus, pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.

Galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį

SADM projektuoja, kad savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją patogiai didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams, turint galimybę pratęsti šį laikotarpį. Įmokų didinimas galėtų būti neterminuotas, turint pasirinkimą atšaukti šį sprendimą. Galimybė koreguoti įmokos dydį ar ją stabdyti gaunantiems mažesnes pajamas žmonėms suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą.

LLRI eks­per­to Er­nes­to Ei­no­rio tei­gi­mu, ša­lys, ku­rios džiau­gia­si di­de­le pen­si­jų pa­kei­ti­mo nor­ma, tu­ri su­kau­pu­sios pri­va­čiuo­se fon­duo­se daug tur­to. (LLRI nuo­tr.)

Valstybės subsidiją siūloma keisti mokestine lengvata

Anot SADM, įmokoms į antrąją pensijų pakopą būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Šios lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t. y. 365 Eur per metus. Subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatintų gyventojus kaupti ir mažintų jų mokestinę naštą. Mokestinė lengvata įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus sudarys prielaidas lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus.

Šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. Eur per metus, tačiau įmokos yra apmokestinamos GPM. Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui. Subsidijos ir įmokų apmokestinimas nėra įprasta praktika ES šalyse.

Pen­si­jų fon­dų da­ly­vių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ko Jo­no Dir­gin­čiaus tei­gi­mu, ab­so­liu­ti dau­gu­ma žmo­nių kau­pia pen­si­jų fon­duo­se, ir tik ne­dau­ge­lis yra ne­kau­pian­čių. (Pen­si­jų fon­dų da­ly­vių aso­cia­ci­jos nuo­tr.)

Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas, jų dalį arba visiškai pasitraukti iš kaupimo

SADM II pensijų kaupimo pakopos pertvarkymo projekte numato galimybes lanksčiau atsiimti dalį lėšų iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, kas tikrai padidintų kaupimo patrauklumą gyventojams. Viena iš tokių galimybių – vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Kitas numatytas variantas: likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas.

Ministerija taip pat siūlo sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos.

Neprivalomas darbdavių įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą

SADM teigimu, darbdaviai bus skatinami neprivalomai prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tai sudarytų galimybę taikyti papildomas motyvacines priemones darbuotojams, o už didesnes įmokas darbdavys galėtų pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Ministerija planuoja atnaujinti „Sodros“ informacinį portalą gyventojams, kuris leis gauti išsamios informacijos apie visose pensijų pakopose įgytas pensijų teises. Taip pat čia atsiras kvietimas prisijungti prie antros pakopos pensijų kaupimo, koreguoti, stabdyti ar atnaujinti įmokas, palyginti pensijų fondus, apskaičiuoti prognozuojamą pensiją, išmokų dydžius iš antros pakopos pensijų fondų iki ir po pensinio amžiaus bei gauti kitą reikalingą informaciją.

Pensijų kaupimo sistemos pakeitimai gali išbalansuoti visos valstybės finansus

Didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Lietuvos Vyriausybę dar kartą persvarstyti naujausius siūlomus pensijų sistemos pakeitimus. „PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala pabrėžia, kad dabartiniai SADM siūlymai, tarp kurių – valstybės įnašo pakeitimas gyventojų pajamų mokesčio lengvata, galimybė 12-ai mėnesių stabdyti dalyvavimą II pensijų pakopoje ar automatinio įtraukimo į pensijų sistemą naikinimas, ne tik kelia pavojų drastiškai pakenkti strateginiam tikslui, kad kuo daugiau lietuvių gautų bent 70 proc. buvusių darbinių pajamų siekiančią pensiją, bet ir grasina ateityje išbalansuoti visos valstybės finansus.

„Jau daugelį metų tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – pabrėžia daugiapakopės pensijų sistemos svarbą ir jos reikšmę, didinant žmonių pajamas senatvėje, mažinant skurdo lygį pensiniame amžiuje. Daugybė skaičiavimų ir modelių nedviprasmiškai rodo daugiapakopės sistemos privalumus prieš tas sistemas, kurios remiasi vien pirmąja pakopa“, – atkreipia dėmesį M. Leppala.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė naujausią ataskaitą apie visų Europos Sąjungos šalių pensijų sistemas ir jų atitikimą reikalavimams. Ataskaitoje konstatuojamas faktas, kad šiuo metu Lietuvos pensijų pakeitimo norma tesiekia 40 proc. ir yra ženkliai mažesnė už ES vidurkį, siekiantį 58 proc.

„Daugelis žmonių netiki, kad politikai nenusavins jų sukauptos pensijos“

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininko Jono Dirginčiaus teigimu, statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių kaupia pensijų fonduose, ir tik nedaugelis yra nekaupiančių. Kadangi 2024 m. duomenų dar nėra, J. Dirginčius remiasi ankstesnių metų skaičiais: „2023 m. pabaigoje Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupė daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių, iš kurių beveik 0,8 mln. tai darė aktyviai. Palyginti su 2022 metais, kaupiančiųjų skaičius padidėjo 0,7 proc., arba beveik 10 tūkst. dalyvių.“

Tačiau valdybos pirmininkas pastebi, kad Lietuvoje pensijų fondų sistema susiduria su nuolatiniu reformų ciklu, o tai mažina gyventojų pasitikėjimą. „Dauguma skeptiškai vertina ilgalaikį investavimą dėl ankstesnių reformų kaitos, dažnai pasitaikančių ekonominių krizių, bei karų, – konstatuoja J. Dirginčius. – Daugelis žmonių netiki, kad politikai nenusavins jų sukauptos pensijos. Tai yra dažno politinio kišimosi pasekmė – beveik kiekviena nauja valdžia nori įtvirtinti savo viziją pensijų srityje, todėl keičia taisykles, o tai kelia neapibrėžtumą tiek fondų dalyviams, tiek valdytojams.“

Pasak J. Dirginčiaus, didelę įtaką nekaupiantiems daro nepakankamas finansinis raštingumas. Nemažai gyventojų vis dar nėra įsigilinę į pensijų kaupimo naudą, galimybes. Pensijų fondų dalyvių asociacija ne kartą pasisakė už finansinio raštingumo kursą mokykloje.

Mažas investuotos sumos dydis nesudaro prielaidų aukštai investicinei grąžai

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, organizavusios diskusiją pensijų sistemos kaupimo tema, institutas „prie pensijų sistemos kūrimo stovėjo nuo pat pradžių, yra vieni iš II ir III pensijų sistemos ramsčių atsiradimo Lietuvoje iniciatorių.“

Ekonomistė mano, kad pensijų kaupimo tobulinimo kryptį reiktų vertinti iš žmogaus laisvės ir atsakomybės perspektyvos. „Nesinori, kad priklausymą senatvėje nuo valdžios, keistų priklausomybė nuo darbdavio, kuriems norima perkelti atsakomybę už pensijų kaupimą. Kaupimo sistemos dalyviams, sąžiningai mokantiems nustatyto dydžio įmokas, susidaro lūkestis, kad jos privalo užtikrinti orią pensiją, atitinkančią žmogaus poreikius. Tačiau šiuo metu į pensijų fondus atskaitoma žmogaus pajamų dalis nesudaro prielaidų aukštai investicinei grąžai dėl mažo investuotos sumos dydžio“, – komentavo E. Leontjeva.

Pensijų sistemos patrauklumą mažina dažni pokyčiai

Politikams žadant sudaryti daugiau galimybių žmonėms pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų, E. Leontjeva pabrėžė, jog tai turi atliepti Konstitucinio Teismo išvadą – tą padaryti galima tais atvejais, kai kaupimas „tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

„Atvejai, apibrėžti įstatyme, kuomet kaupimo nutraukimas yra pagrįstas, turėtų būti numatyti konkrečiai ir be interpretavimo galimybių, kurios įžiebtų teisinius ginčus“, – sako prezidentė.

Ji pritaria, jog pensijų sistemos patrauklumą mažina dažni pokyčiai: „Pusė gyventojų apklausose atsako, kad motyvacijas kaupti didintų stabili pensijų sistema. Per dvidešimt metų pensijų sistemą reglamentuojantys įstatymai keisti 24 kartus, o paskutinis pakeitimas 2024 m. panaikino gyventojų pajamų mokesčio režimą įmokų į III pakopos pensijų bei investicinio gyvybės draudimo fondus atskaitymui.“

„Pen­sion­sEu­ro­pe“ va­do­vas Mat­ti Lep­pa­la pa­brė­žia, kad nau­jau­si so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mai gra­si­na atei­ty­je iš­ba­lan­suo­ti vi­sos vals­ty­bės fi­nan­sus. (Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nių ir pen­si­jų fon­dų aso­cia­ci­jos nuo­tr.)

Lietuvos pensijų fonduose sukaupta vos 10–15 proc. BVP

LLRI eksperto Ernesto Einorio teigimu, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad šalys, kurios džiaugiasi didele pensijų pakeitimo norma, turi sukaupusios privačiuose fonduose daug turto: Suomija – apie 60 proc., Švedija – apie 100 proc., Olandija – apie 150 proc., Danija – apie 200 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Palyginus su Danija, tai yra bene 20 kartų daugiau negu Lietuvoje – mes pensijų fonduose sukaupę vos 10–15 proc. BVP. Kitaip tariant, šalys, kurios turi dideles pensijas, jas iš esmės finansuoja būtent privačia dalimi. Šalims turtėjant, investicinė grąža tampa didesnė nei atlyginimų augimas, tad kaupti pensijai apsimoka vis labiau“, – kalbėjo E. Einoris.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė šalis, turinti automatinį įtraukimą. EBPO tokią priemonę vertina teigiamai, nes ji labiausiai skatina taupyti senatvei tuos žmones, kurie finansiniais produktais ir jiems taikomomis valstybės paskatomis praktiškai nesidomi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt