„Kai tu esi atkrytyje, kai, tarkim, vemi ar negali nieko valgyti, bijai valgyti, iš tavęs atima viską: ne tik tavo grožį, ne tik tavo moteriškumą, bet atima santykius, atima ryšius su šeima, atima pomėgius, atima tikėjimą. Iš manęs tai atėmė vaikiškumą, moteriškumą, energiją, šilumą, lieki, tiesiogine to žodžio prasme, tiesiog skeletas – be jausmų, be minčių, be nieko, nes tu nieko kito nejauti, tiktai alkį, ir apie nieką kitą negalvoji, tik apie maistą.