PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2025 m. Birželio 25 d. 14:58

Naujausioje Remigijaus Venckaus parodoje – netikėti sprendimai ir pažintis su (ne)egzistuojančia žirafa

Šiauliai

Gintarės Daknytėsnuotr.

Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“


369924

Birželio 20 dieną Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ duris atvėrė prof. dr. Remigijaus Venckaus tapybos darbų paroda ŽIRAFA SKABO LAPUS. Ja autorius tęsia dar 2024 metais pradėtą parodų ciklą „Laisvė ir atsitiktinumas“.

Remigijus Venckus plačiajai visuomenei puikiai pažįstamas kaip fotomenininkas, medijų meno ir kultūros tyrinėtojas. Tuo tarpu tapybą jis pažabojo sąlyginai neseniai – nuo 2023 metų. Visgi jo gebėjimas teptuku ant drobės perteikti savo pasaulėžiūrą jau dabar stebina daugelį.

„Remigus mane nustebino. Tapyti jis pradėjo visai neseniai, tačiau matomas labai ryškus šuolis tobulėjimo link. Aš Renavo dvaro sodyboje neseniai buvau, kur vyko jo paroda. Jau tada buvo jaučiamas ženklus patobulėjimas, o čia, Šiauliuose, šuolis į priekį – dar ryškesnis. Labai tuo džiaugiuosi“, – parodos atidarymo metu sakė „Laiptų galerijos“ parodų kuratorius Ričardas Jakutis.

„Tikrai labai nuotaikinga paroda ir su autoriumi dirbti labai smagu. Jo parodos eksponavimas yra netikėtumas, žaidimas ir pusiausvyros ieškojimas. Įdomu tai, kad eksponuodamas parodą tu gali betarpiškai bendrauti su autoriumi be jokių ambicijų“, – pasakojo parodą eksponavęs dailininkas Kornelijus Užuotas.

Remigijus Venckus, kalbėdamas apie ekspozicijos erdvę pažymėjo, kad iš pirmo žvilgsnio ji – visiškai nedėkinga parodoms. Tačiau tuo pačiu atveria kitas galimybes – žaisti, ieškoti kitų sprendimų ir formų, kurių šįkart čia tikrai nemažai – ore kabantis paveikslas, ant kėdutės pūpsantis kibirėlis smėlio bei daugelis kitų, atveriančių savitas autoriaus ideologijas.

„Tai, ką jūs matote – t. y. užsilikusį smėlį po žiemos, čia ne valytojos nesutvarkė erdvės. Iš tikrųjų tai yra ta Remigijaus specifinė tapybinė materija, jutiminė materija ir Remigijus su ta jutimine materija kalba, kad ta tapybinė sąmonė, konkrečiau kalbant – spalvų, linijų, dėmių sąmonė, ji nėra tokia jau paprasta. Labai dažnai ta sąmonė yra ne tik sutankinta, ne tik sluoksniuota, bet ta sąmonė dažnai yra ne tik centrinė, bet ir periferinė sąmonė“, – sakė parodą pristatęs filosofas Jurgis Dieliautas.

Filosofas atkreipė dėmesį, kad šioje parodoje Remigijus Venckus atsiskleidžia ir kaip puikus koloristas.

„Remigijus iš tikrųjų yra nuostabus spalvų reanimatorius. Jis prikelia spalvas, įkelia jas į paveikslą ir tame paveiksle tas daugiasluoksniškumas ir murzinumas nėra murzinumas. Tai yra prasiveržiantys, naujai sužaidžiantys tonai. Daugelyje jo darbų yra polemika tarp linijos ir spalvos. Akademiškai šnekant, tai yra polemika tarp brėžinio ir spalvinimo, braižymo ir spalvinimo. Be to, Remigijus nebijo tam tikrų spalvų. Aš čia matau ir juodą, kuri nėra patogi, ir tą kreminę kapučino, ir kitas spalvas, kurios vienu metu buvo laikomos prasto tono, prasto stiliaus spalvomis. Remigijus tas spalvas reabilituoja. Reabilituoja ne ta medicinine prasme, o tiesiog įveda į apyvartą ir leidžia visoms spalvoms būti“.

Parodos pavadinimas – ŽIRAFA SKABO LAPUS – yra tarsi metafora. Ekspozicijoje lankytojai tikrai neras zoologijos sodo ar tam tikrų detalių, menančių jo buvimą.

„Iš tikrųjų žirafa čia yra tas teleskopinis kranas, kur galima atsistojus bokštelyje pakilti į maždaug dvylikaaukščio namo viršų ir iš ten į apačią pasižiūrėti. Atsidūrus tokiame aukštyje pasirodo, kad abstrakcija nėra toks jau nuo tikrovės atitrūkęs dalykas. Antras aspektas – skabymas. Kai žirafa skabo, kažką paliečia. Yra paveiksluose vietų, kur žirafa nuskabė tą paviršių – ten tame paviršiuje atsiveria prarajos, dėmės, atsiranda pabraižymai ir kiti dalykai. Pasižiūrėjus į kiekvieną Remigijaus darbą šitie dalykai matosi“ – aiškino Jurgis Dieliautas.

Neradę žirafos, parodos lankytojai neras ir darbų pavadinimų.

„Visokių galima pavadinimų paveikslams sugalvoti, tačiau aš visą laiką sau sakydavau – kiek įmanoma paprasčiau. Jaunystėje gal labiau norėjosi kažkokiomis egzistencinėmis temomis pasisakyti, bet galiausiai supranti, kad pats kūrinys gali kažkaip paprastai paaiškinti. Mano parodose darbai turi pavadinimus, bet jūs tų pavadinimų taip niekada ir nepamatysite. Tai yra mano paties požiūris. Pirmiausia, tapyba yra nuotaikos, jausmo, energijos menas, kur tu tiesiog prieini ir jis kalbasi su tavimi arba ne. Kita vertus, ta ekspozicija tokia refleksiška ir ekspresyvi, žaidybiška. Yra tokia taisyklė kaip aukso pjūvis, kurio yra pilna gamtoje. Tačiau šitoje vietoje mes turime pasikliauti tuo, kad gamta yra nenuspėjama, mutuojanti, kintanti, asimetriška ir tas aukso pjūvis kažkur subyra. Taip ir su šia ekspozicija – norisi, kad ji išbyrėtų“.

Remigijus Venckus tiki, kad jo parodos lankytojai yra tokie pat eksperimentuojantys, šėlstantys ir jaučiantys linksmą dialogą su „žirafa“. Ekspoziciją „Laiptų galerijoje“ galima aplankyti iki birželio 28 dienos.

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė