Akmenės rajone užfiksuotas viesulas: pavojingų gamtos reiškinių šalyje daugėja (papildyta)

Akmenė

Sausumos viesulas Akmenės rajone. Grupės „Orai ir kliamatas Lietuvoje“ nuotr.

Lina GalkuvienėŠaltinis: Etaplius.LT

Sekmadienį Akmenės rajone gyventojai užfiksavo gana pavojingą gamtos reiškinį – viesulą.

Specialistų vertinimu, vakar, rugpjūčio apie 15:30-15:45 val., Akmenės rajone, Kruopių kaimo apylinkėse fiksuotas sausumos viesulas (angl. landspout). Kiek jis galėjo būti pavojingas, jei būtų užklydęs į sodybas ar mišką – kol kas atsakyti sunku. Šįsyk jis užklysti niekur nespėjo.

Viesulą nufilmavęs Andrius Jakutis pasakojo tuo metu vykęs į savo sodybą.

„Buvo labai karšta ir „užnešė“ tokį didelį juodą lietaus debesį. Kaime būdamas jį mačiau, galvojau, kad vėl lietus ateina, bet nelijo, nupūtė, todėl nusprendžiau važiuoti į savo vienkiemį. Įsukęs į keliuką pastebėjau (red. viesulą)“, – pasakojo Andrius.

Anot jo, pavojingas sūkurys ilgai netruko.

„Spėjau nufilmuoti ir neužilgo pradėjo mažėti, pakilo į viršų ir išnyko tas sūkurys, bet buvo matyti net už 10 kilometrų. Pažįstamas atsiuntė savo vaizdo įrašą, jis irgi matė kombainu dirbdamas laukuose, kitame kaime“, – pasakojo viesulą netoli Kruopių miestelio nufilmavęs vyras.

Anot Andriaus, vis dažnesnis mūsų šalyje gamtos reiškinys matomų nuostolių pridaryti nespėjo, nes susiformavo javų laukuose, kuriuos ūkininkai jau buvo spėję nupjauti.

„Dėl to turbūt tiek daug dulkių ir pakėlė“, – svarstė vyras.

Andrius pasakojo, kad nedidelę viesulo „uodegėlę“ yra matęs dar vaikystėje.

„Labai seniai vaikystėje buvau matęs. Trumpam buvo susidaręs, kai šieną grėbiau susisukęs buvo, tik siauras, iki medžių viršūnių, bet ilgai netruko. O tokio didumo pirmą kartą teko matyti. Iš arti įspūdingai atrodė. Jausmas kaip vakuume buvo. Jokio vėjelio nesijautė tik tas sūkurys sukosi, jokio oro dvelksmo nesijautė“, – įspūdžiais apie matytą viesulą pasidalino jį nufilmavęs Andrius Jakutis.

Šiaulių apskrityje pavojingas viesulas prasiautė prieš metus. Tuomet nuo jo smarkiai nukentėjo ne viena sodyba Šiaulių rajone – stiprus vėjo sūkurys nuplėšė stogus, apgriovė pastatus, iškilnojo įvairius lauke žmonių laikytus daiktus. Viesulas susiformavo dar Kelmės rajone, kur irgi pridarė nuostolių. Po šios stichijos abi savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas.

Socialiniuose tinkluose viesulo didesnių ar mažesnių užuomazgų ar nedidelių žemę palietusių sūkurių galima pamatyti vis dažniau. Specialistų vertinimu, tai vyksta dėl klimato kaitos: kylančios temperatūros ir oro drėgmės.

Sausumos viesulas Akmenės rajone. Grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

PAPILDYTA:

Į klausimus atsako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba domėjosi, tyrinėjo šį sausumos viesulą?

Šiek tiek tyrimų ir analizių yra daryta. Visgi, tyrimais daugiausia užsiima Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra. Tokį reiškinį tyrinėti labai sudėtinga dėl jo retumo mūsų šalyje ir trumpo gyvavimo laiko. Neretai vaizdinės medžiagos būna nedaug, o ji irgi yra labai svarbi. Po didesnių viesulų praslinkimo analizuojamos palydovinės nuotraukos, kartais meteorologai vyksta į įvykio vietą gyvai įsivertinti padarytą žalą aplinkai, atliekamos papildomos fotografijos dokumentavimui ir pan.

Ar buvo tikėtina, kad viesulas galėjo būti toje vietoje pagal radaro duomenis ir vakar dienos orus? Kuo jis skyrėsi nuo nuostolių Lietuvoje pridariusių viesulų?

Radaras tokius reiškinius gali užfiksuoti, įprastai žemėlapiuose tai būna atvaizduota raudona spalva, kuri reiškia arba viesulą arba krušą. Tiesa, iš anksto jokie skaičiavimai nerodė, kad toks lokalus, bet pavojingas reiškinys galėtų susiformuoti. Tuo jis ir žavi viso pasaulio meteorologus, kadangi niekada neina žinoti kur ir kada jis gali susiformuoti. Net viesulais dažnose JAV lygumose neretai nutinka taip, kad viesului sąlygos būna geros, tačiau jis taip ir nesusiformuoja.

Juokauju, kad viesulas yra kaip koks pyragas, kurio ingredientus tarsi ir žinome, tačiau nežinome proporcijų kaip viskas turi susimaišyti, jog gautųsi skanus „pyragas“. Ir Lietuvoje būna tokių dienų, jog skaičiavimai rodo viesulo tikimybę, bet jis niekur taip ir nepasirodo. Arba pasirodo už 50-100 km kitoje vietoje nei iš pradžių atrodė bus.

Sausumos viesulai (toks kaip vakar) laikomi mažiau pavojingais, bet vis tiek gali lemti sugriovimus, ypač senų ar prastai pastatytų statinių. Gali nuversti ar išrauti medžius ir t.t. Apie nuostolius dėl konkrečiai šio neteko nieko matyti. Sūkurys gyvavo trumpai ir, matyt, nuostolių nepridarė.

Patys pavojingiausi yra mezociklone gimstantys viesulai su tamsiu ir storu straubliu. Gerai, jog tokių Lietuvoje vis dar būna nedaug, nors augant vidutinei oro temperatūrai sąlygos formuotis pamažu gerėja.

Radaro atspindžių nuotrauka, kur potencialiai matyti Akmenės rajone praslinkusio smarkaus lietaus-krušos-viesulo zona (raudona spalva). Lietuvos hirdrometeorologijos tarnybos nuotr.

Užfiksuotas buvo lygiame lauke, jei būtų „pataikęs“ į kaimą ar mišką, kokių maždaug nuostolių galėjo teoriškai padaryti? Gal žinoma, koks galėjo būti jo stiprumas?

Gali nuplėšti stogą, išdaužyti langus, visiškai sugriauti kokią seną pašiūrę - tvartą ar šiltnamį. Sūkurys gali nutraukti elektros laidus, išrauti ar išversti medžius. Apie stiprumą galima daryti išvadas tik pamačius ir įvertinus padarytą žalą, o kadangi tokios informacijos neturiu, todėl sunku pasakyti. Pagal Fudžitos skalę, tikriausiai, tai būtų pats silpniausias F0 kategorijos viesulas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt