Į Suomiją – politinės ir visuomeninės išminties bei patirties

Vilnius

Pažintis. Lietuvės Suomijoje apžiūrėjo moterų organizacijos „Martta“ žemės ūkio ir šeimininkystės mokyklą kartu su direktore, Suomijos parlamento nare Elsa Bonsdorff.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

32475

Tarpukariu lietuvėms moterims politinė ir visuomeninė veikla dar buvo gana svetima, tuo užsiimdavo tik mažuma. Tačiau aktyvisčių ratas plėtėsi, kūrėsi įvairios draugijos, moterys siekė prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. O kokiais pozityviais pavyzdžiais sekti? Lietuvės patirties sėmėsi iš užsienio valstybių. Moterų kultūrinio gyvenimo žurnale „Naujoji vaidilutė“ dalijamasi įspūdžiais iš kelionės po Suomiją 1938 metais.

Suomės – lyg sesės

Į kelionę po skandinaviška kultūra alsuojančią Suomiją leidosi straipsnio autorė A. Žagrakalienė su drauge. „Stebėjom ne tik nuostabų tos šalies peizažą, gyvenimo sąlygas, gerbūvį, papročius, bet taip pat daug dėmesio kreipėm ir į moters būklę, organizuotumą, judėjimą, socialinę padėtį“, – rašoma leidinyje.

Moteris pabrėžia, kad suomės ir iki tol buvo lietuvių draugės. Gal todėl, pažvelgus į jas, bevaikštant po svetimą šalį, iškart būdavo atrandama panašumų? „Savo išore, veido bruožais dažna taip labai priminė lietuvę; neretai kumštelėdavau draugei, nes gatvėje sutiktas veidas atrodė toks matytas, toks pažįstamas – tik norėjos, kad primintų, kas gi tai tokia“, – pastebima straipsnyje.

Tačiau artimesnis žvilgsnis atskleidė daugiau detalių: suomės, nepaisant iš kur bebūtų – miesto ar kaimo, dėvėdavo paprastus drabužius, mėgdavo ramesnes spalvas, skrybėlės taip pat ypatingai neišsiskirdavo savo modeliu – pasiūta daugiau tiesiomis linijomis. Tik štai kitaip atrodydavo darbuotojos: „(…) krautuvių pardavėjos, užvažiuojamų namų, valgyklų ir k. p. įstaigų patarnautojos veik išimtinai dėvi tautiškus drabužius, daug mažiau matos vartojančių kosmetiką.“ Suomės kaip ir lietuvės – ramios, darbščios, rūpestingos.

Keliais žingsniais priekyje

Lietuvių atstovės į politiką pirmąkart buvo išrinktos Steigiamajame Seime, t. y. 1920 m. Suomijoje moterų politinė patirtis buvo kur kas didesnė: „Nors Suomija savo geografine padėtim – su labai dideliu plotu ir retai apgyventu – nėra patogi organizacijos gyvenimo plėtojimui, klestėjimui, bet vis dėlto suomė moteris ir šioj srity yra labai daug padariusi.“

Moterys parlamente ėmė dirbti gerokai anksčiau – nuo 1907-ųjų. 1938-aisiais – „Naujosios vaidilutės“ leidimo metais – jų parlamente iš įvairių grupių buvo 16. Atstovavimas skirtingoms partijoms nesu-trukdė vieningai siekti savo tikslų: „(…) bet moterų klausimais, moters socialinės būklės gerinimo reikalu jos visos dirbančios labai solidariai.“

Dėmesį lietuvės, besisvečiuodamos Suomijoje, atkreipė į moterų sąlygas parlamente. Pasirodo, ten jos turėjo specialiai moterims skirtas sales, poilsio kambarius ir menę užkandžiams.

Suomės mokomos šeimininkauti

Suomijoje lietuvės susipažino su šalyje veikiančiomis moterų organizacijomis. Jų – begalė ir įvairių. Minėtinos dvi didžiausios – „Martta“ ir „Lotta Svärd“. Pirmoji organizacija vadovavosi šūkiu „Sukurti laimingą židinį“ ir siekė „ne tik Mortos darbštumo, apsukrumo, bet ir Marijos įsiklausymo į Viešpaties žodžius“. Moterų šioje organizacijoje buvo net 80 000: didžioji dalis –
60 000 buvo suomės, o likusios – Suomijos švedės.

untitled-2.jpg

A. Žagrakalienė su drauge tąkart turėjo galimybę savo akimis išvysti vieną šios organizacijos išlaikomą ūkio ir šeimininkystės mokyklą Porve, apie kurią pasakojo ir aprodė mokyklos direktorė, Suomijos parlamento narė Elsa Bonsdorff. Tai tik viena iš daugelio įstaigų, kurioms paramą teikė „Martta“.

„Mokykla turi savo ūkį, didelę ir gražią galvijų bandą su moderniais tvartais, kiaulių ūkį, vištų ūkį (…). Dar iš paukščių – kurkių, ančių, žąsų ir perlinių. Turi tiriamąjį sodą, kuriame auginami vaismedžių skiepai, pritaikyti įvairioms Suomijos krašto klimato sąlygoms, aiškinama, kur kokia vaismedžių rūšis gali augti, kuri nepakelia Suomijos klimato sąlygų ir t. t. Yra daržai, šiltadaržis. Visa tai tarnauja mokyklai išlaikyti ir mokslo priemonei. Be to, dar mokoma kepimo, virimo, konservavimo, namų ruošos, audimo, rankų darbo, higienos, taip pat supažindinama, kokių ir kiek medžiagų reikalinga žmogaus organizmui ir kiek tų medžiagų randama įvairiuose produktuose“, – vardijama leidinyje.

Moterys ten mokydavosi nuo penkių mėnesių iki 2–6 metų. Mokykla rūpindavosi ir tomis dailiosios lyties atstovėmis, kurios neturėjo galimybės lankyti mokyklos. Jų lavinimu užsiimdavo „Marttos“ patarėjos, kurios važinėdavo po Suomijos tolimiausius užkampius ir padėdavo ten gyvenančioms moterims: „Tokia patarėja moko, kaip vaikus auklėti, higienos reikalavimų, namų sutvarkymo, audimo, padeda užsivesti daržą; reikia pasakyt, kad suomių ūkininkas dar mažiau vartoja augalinio maisto kaip mūsiškis ir užtat šioj srity čia dar daugiau dirbama kaip pas mus.“

Mokykloje būdavo rengiamos ir liaudies mokyklų mokytojos namų sričiai, ir savarankiškos, patyrusios tarnaitės. Mokytis čia galėjo kiekviena norinčioji, mat priimamos būdavo įvairaus amžiaus moterys – žiūrint, kokioms pareigoms norima pasirengti. Iš direktorės lietuvės išgirdo, kad klaidos toleruojamos: „Nepatyrimo klaidos tebus padarytos mokykloj – iš jų geriausiai išmokstama (…).“

Kartu su vyrais už tėvynę

Dar viena didelė organizacija buvo „Lotta Svärd“. Priešingai nei ankstesnioji, ji labiau susieta su pagalba vyrams. Šios organizacijos tikslas – „žadinti ir stiprinti šaulišką idėją, padėti šauliams, saugoti tikėjimą, šeimą ir tėvynę“. Kaip? Narės dirbo vieningai ir sutelktai, todėl pavyko nuveikti daug. „Be įvairaus kultūrinio darbo, lottos daug dirbo įsigijimui lėšų, už kurias prie vyrų šaulių vienetų yra įrengusios puikias lauko virtuves su visais reikiamais indais, lauko sanitarijos punktus, ligoninėms reikiama medžiaga (iki 100 visiškai parengtų lovų), aprangos punktus ir kitką“, – rašoma straipsnyje.

Organizacijos atstovės visuomet būdavo pasirengusios kritiniams atvejams: „Lotta visada yra pasirengusi karo atveju ar tai pavaduoti išėjusį karan vyrą įvairiose įstaigose, ar tai kartu su juo būti kaip padėjėja: gailestingosios sesutės, valgio parūpintojos ir pagamintojos, reikiamos propagandos palaikytojos, susisiekėjos ir k. pareigose.“

Ši prasminga moterų veikla Suomijoje buvo tinkamai įvertinta: „Ji jau dabar visa yra pasiėmusi ant savo pečių, kuo gali tarnaut moteris už tėvynę, nevartodama ginklo.“

Žurnalų moterims įvairovė

Suomijoje daug dėmesio moterims buvo skiriama ir spaudoje. Lietuvės sužinojo, kad tokių spaudos leidinių ten apstu. Du kartus per mėnesį būdavo leidžiamas „Moterų balsas“, vienąkart per mėnesį išeidavo „Suomių moteris“.

„Abu žurnalai yra daugiau moksliško pobūdžio, rašą moterų reikalais ir klausimais, kaip: šeimos židinio sutvarkymas, išsiskyrimai, statistika, išsiskyrimų žala, kaip nuo to nukenčia šeima, moteris, vaikai, net išsiskyrusiųjų vaikų pasisakymas, kaip jiems tenka tą tėvų nelaimę pergyventi, moters socialinė padėtis, uždarbio klausimai ir kt.“ – apibūdinami leidiniai.

Nors turinys svarbus ir prasmingas, prenumeratorių žurnalas daug neturėjo – vos 5 000–10 000. Kur kas įdomesni moterims buvo tie leidiniai, kurie viliodavo patraukliais vaizdais, reklamomis, madų tendencijomis, rankdarbių pavyzdžiais ir tuo, kas iškart galėtų sudominti moterį. Taigi, Suomijoje gerokai populiaresni buvo šie leidiniai: „Namų židinys“, „Auksinis veidrodis“, „Eeva“ ir kiti.

„Turinyje jau daugiau vien iš praktiškos pusės nagrinėjamas vaikų auklėjimas, šeimininkystė, buto sutvarkymas, apsirengimas, pasipuošimo menas, sportas, kiek humoro, beletristinių dalykų, knygų apžvalga, moterų susirinkimų ir spręstų klausimų santraukos ir kiti dalykai“, – rašo A. Žagrakalytė.

Tokio pobūdžio leidiniai sulaukdavo gausaus būrio prenumeratorių – 20 000–30 000. Savo žurnalą leido ir minėta organizacija „Lotta Svärd“, kuris buvo skirtas idėjos propagandai bei organizacijos reikalams.

Žurnalus pagal domėjimosi sritį ir būtinybę rinkdavosi pačios skaitytojos, kadangi atskirų leidinių kaimietėms ar miestietėms Suomijoje nebūdavo.

SRTF logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt