Šiaulių oro uostas – našta miestui ar galimybė?

Šiauliai

Užkarda. „Tam, kad prisikviestume didelių kompanijų, galime dirbti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, neturime jokių triukšmo apribojimų, galime konkuruoti kainomis. Tačiau to nepakanka. Vėl atsimušame į tą patį tašką – infrastruktūros nebuvimą“, – sako naujoji Šiaulių oro uosto vadovė.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

40628

Kylantys NATO naikintuvai ir besileidžiančios senutės ukrainiečių „Anuškos“ – tokį vaizdą pro savo langą kasdien mato naujoji Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada. Jos svajonėse – „Boeing“ ir „Airbus“ krovininiai lėktuvai, skrodžiantys Šiaulių padanges. A. Kuezada įsitikinusi: tam, kad svajonės virstų realybe, reikia optimizmo, iniciatyvos Vasario 16-osios gatvėje ir palankių sprendimų „iš aukščiau“.

Aktualiausias – turto nuosavybės klausimas

– Buvęs Šiaulių oro uosto direktorius Andrius Daujotas atėjo, turėdamas didelių užmojų, o išėjo, turėdamas didelių nuoskaudų. Ar neišgąsdino jūsų pirmtako likimas?

– Neišgąsdino. Aš apskritai manau, kad iššūkiai yra gyvenimo variklis. Nuo jų viskas ir prasideda. Aišku, kai susiduri su tam tikromis kliūtimis, gali nusvirti rankos, gali sudominti kitos sritys. Tai – normalus gyvenimiškas procesas, kuriuo nereikia nei stebėtis, nei nusivilti. Uždarai vienas duris, atidarai kitas.

Po A. Daujoto vadovavimo atėjau į gerą situaciją ta prasme, kad oro uoste atsirado investuotojas ir buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Tai – puikus startas, kuris priverčia pasitempti tiek mus, tiek Savivaldybę, nes turime konkretų siekį.

Dar lapkritį, tik pradėjusi dirbti, susipažinau su visomis studijomis apie Šiaulių oro uostą. Planų buvo išties daug. Gaila, kad daugelio jų nepavyko įgyvendinti. Dėl įvairių priežasčių. Bet tie planai vis dar yra, surėmus pečius, juos įmanoma įvykdyti.

– Užsiminėte apie ilgai lauktą investuotoją – UAB „Termicom“, kuri Šiaulių oro uoste steigs orlaivių aptarnavimo remonto dirbtuves. Kaip šis investuotojas pakeis oro uosto veidą?

– Aš manau, kad „Termicomo“ atėjimas yra labai svarbus įvykis. Pradėkime nuo to, kad bus kuriamos darbo vietos, atsiras pajamų. Matau tik pliusus – minusų šiuo atveju nėra ir negali būti.

Tarybos patvirtintoje sutartyje Savivaldybė ir investuotojas įsipareigojo remonto dirbtuves pastatyti per dvejus metus. Aišku, nereikia tikėtis, kad atėjęs investuotojas išgelbės situaciją. Tikrai ne. Mums reikės dirbti ir nenuleisti rankų, kad suktųsi pajamos – remonto dirbtuvės bus tik papildoma veikla oro uostui finansinių injekcijų prasme.

img-0785.jpg

– Kaip sekasi susikalbėti su Savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu? Buvęs vadovas jam negailėjo kritikos.

– Sekasi gerai. Aš labai gerbiu administracijos direktorių ir manau, kad šis žmogus turi labai daug atsakomybių. Jis tikrai mumis domisi ir girdi mūsų nuomonę. Sprendimus priimame kartu ir sutariame praktiškai visais klausimais. Džiaugiuosi, kad mums pavyko nuo pat pradžių rasti bendrą kalbą. Tai labai palengvina darbą. Tikiuosi, taip bus ir toliau.

– O meras Artūras Visockas? Kokių veiksmų iš jo tikitės Šiaulių oro uosto labui?

– Miesto meras yra tas žmogus, kuris duoda toną daugeliui dalykų – tiek politinių, tiek ekonominių. Su juo taip pat kalbamės ir susikalbame.

Iš tikrųjų Savivaldybė, vykdanti aviacinę funkciją, yra unikalus dalykas Lietuvoje ir, manau, daugelyje šalių. Juk paprastai vietos savivalda prižiūri gatves, kuruoja darželius, pirmines sveikatos priežiūros institucijas ir t. t. O čia – oro uostas. Tuo labiau, kad jį reikia dalytis su kariuomene. Toks, sakyčiau, įdomus derinukas (šypsosi).

– Kuris klausimas šiuo metu aktualiausias?

– Turto nuosavybės. Tam, kad galėtume pelningai dirbti, reikia investicijų infrastruktūrai atnaujinti. Svarbiausia infrastruktūros dalis – takai, peronas – priklauso ne mums, o kariškiams. Kariškiai sako: „Imkite, remontuokite, naudokitės.“ Taryba sako: „Kaip mes galime remontuoti, jeigu turtas nėra mūsų?“ Logiška. Nors ten ir taip įdėta pinigų. Suremontavome veterinarijos sandėlį už beveik 300 tūkst. Eur, bet tai – ne mūsų turtas, balanse jis kabo kaip nebaigta statyba. Ką daryti? Kaip rasti sprendimą? Taip ir bėgi kaip voverė užsuktame rate, bet gal kaip nors pavyks atidaryti narvelį.

Idealiausias sprendimas būtų, jeigu Krašto apsaugos ministerija sutiktų perduoti šiaurinę perono dalį Savivaldybei. Tuomet galėtume plėsti veiklą, ieškoti investuotojų. Mano žiniomis, meras turėtų vykti į ministeriją derėtis dėl šio klausimo.

img-0769.jpg

Šiaulių oro uostas – unikalus atvejis

– Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai – nuožmūs konkurentai?

– Į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus nežiūriu kaip į konkurentus. Bent jau krovinių pervežimų prasme. Taip, jie gauna krovinių, bet didžiąją dalį jų skraidina keleiviniais lėktuvais, neturi pajėgumų plėsti infrastruktūros – nėra užtektinai sklypų. Mūsų padėtis kur kas geresnė, sklypų užtenka.

Tiesa, yra kitas niuansas. Jau minėjau, kad Šiaulių oro uostas – unikalus atvejis. Paprastai oro uostai yra valstybinės įmonės arba akcinės bendrovės, kurias kuruoja Susisiekimo ministerija. Sėdėti po Vyriausybės sparnu ir priklausyti Savivaldybei, kuri yra tik nedidelis regioninis taškas – du skirtingi dalykai. Mastelis ir investicijos iškart kitokios.

– Bet galbūt tai, kad Šiaulių oro uostas turi Savivaldybės įmonės statusą, ir yra problema? Juk jau daugiau nei dešimt metų nepavyksta šio objekto paversti sėkmingu ir pelningu.

– Sakyti, kad tai yra problema, man būtų neetiška, nes dirbu Savivaldybės įmonėje. Vis tik būsiu atvira – turiu visokių minčių. Ateidama dirbti, sakiau, kad pirmasis mano, kaip vadovės, darbas bus paruošti rimtą strategiją, kurią patvirtintų Savivaldybė – tokio dokumento oro uostas ilgai neturėjo. Patvirtinta strategija virstų abipusiu įsipareigojimu tiek oro uostui, tiek Savivaldybei, kadangi ji yra šimtaprocentinė įmonės akcininkė.

Nesu iki galo apsisprendusi, bet svarstau strateginiame plane iškelti pasiūlymą keisti statusą, t. y. Savivaldybės įmonę performuoti į akcinę bendrovę. Tikrai nesiūlyčiau naikinti oro uosto kaip Savivaldybės įmonės ir atiduoti jo valstybei. Tiesiog jeigu Šiaulių miestui oro uostas finansiškai taptų per sunkia našta, galėtume, pavyzdžiui, pasiimti dar vienus akcininkus.

Problema – infrastruktūros nebuvimas

– Kokie darbai kasdien vyksta Šiaulių oro uoste?

– Na, kariuomenės reikalų atskleisti negaliu (šypsosi). O kas susiję su mūsų oro uostu... Kad ir kaip bebūtų gaila, lėktuvų kiekvieną dieną neaptarnaujame. Pagrindiniai mūsų partneriai – dvi Ukrainos skrydžių bendrovės: „Cavok Air“ ir „Ukraine Air Alliance“. Jų lėktuvai, vadinamosios „Anuškos“, skraido vieną du kartus per savaitę ir gabena pramonines prekes iš Turkijos.

Apmaudu, kad užstrigo derybos su Izraeliu dėl gyvūnų gabenimo. Bet ką padarysi – ekonomika yra ekonomika, pasiskaičiuoji ir eini ten, kur pigiau.

O dabar viso pasaulio akys nukreiptos į Kiniją. Šitokia rinka... Tam, kad prisikviestume didelių kompanijų, galime dirbti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, neturime jokių triukšmo apribojimų, galime konkuruoti kainomis. Tačiau to nepakanka. Vėl atsimušame į tą patį tašką – infrastruktūros nebuvimą. Neturime galimybės sutvarkyti perono, išbetonuoti takų. Kodėl dirbame su ukrainiečiais, su jų pavargusiomis „Anuškomis“? Nes jie nekelia jokių reikalavimų.

– Kokį Šiaulių oro uostą norėtumėte matyti po 5–10 metų?

– Sėdžiu ir pro langą matau, kaip kyla naikintuvai. Bet man būtų taip smagu matyti besileidžiančius „Boeing“ ar „Airbus“ lėktuvus. Ir žinoti, jog jie – pas mus. Labai norėčiau, kad šiaurinė perono dalis taptų rimtu krovininiu tašku, kad turėtume gerą infrastruktūrą ir būtume modernus krovininis oro uostas. Juk mūsų pakilimo ir nutūpimo takas yra tinkamas patiems didžiausiems krovininiams lėktuvams. Perspektyvų tikrai yra. Jų visada buvo ir visada bus. Iš prigimties esu optimistė su realistės prieskoniu. Jeigu nežiūrėčiau į oro uosto ateitį optimistiškai, mano kojos čia nebūtų.

Silpnybė lėktuvams – nuo vaikystės

– Vadovauti Šiaulių oro uostui pradėjote balandžio viduryje. Koks buvo pirmasis jūsų darbo mėnuo?

– Iš tikrųjų čia esu nuo praėjusių metų lapkričio (A. Kuezada kuravo Šiaulių oro uosto komercijos projektus, – aut. past.). Kolektyvas pažįstamas, bet su oro uostu teko susipažinti kitu, daug platesniu kampu. Dabar mano pareigose bei kompetencijose – ir aviacijos saugumas, ir operatyvinė veikla, ir su aviacija nesusiję darbai.

– Kuo patraukė oro uosto vadovės darbas?

– Nuo vaikystės jaučiau silpnybę lėktuvams, oro uostas man atrodė mistinė, tiesiog stebuklinga vieta. Pamenu, su tėvais važiuodavome į Vilniaus oro uostą žiūrėti, kaip kyla lėktuvai, ir aš visada sakydavau, kad labai noriu dirbti tokioje vietoje. Tėvai klausdavo, ką aš ten veiksiu. Nors negalėdavau apčiuopiamai atsakyti, žinojau, kad noriu, ir viskas (šypsosi). Vėliau teko daug keliauti, skraidyti. Žinote, žemė – labai gražus darinys ir, žiūrint į ją iš aukšto, visada apima romantiškas jausmas. Todėl kai pasitaikė tokia galimybė, pagalvojau, kodėl gi nepabandžius. Pabandžiau. Pavyko.

– Gimėte ir užaugote Vilniuje, dabar gyvenate ir dirbate Šiauliuose. Neilgu sostinės?

– Prieš 12 m. pasibaigė mano karjera Pasaulio banke. Tai – didžiulė institucija, išsibarsčiusi po visą pasaulį, todėl keliavau labai daug. Kai turėjo uždaryti Pasaulio banko atstovybę Lietuvoje, kurioje dirbau, man pasiūlė keliauti į Vašingtoną. Sakiau: „Ne – manęs iš Vilniaus niekas neišvarys!“ Apie Šiaulius apskritai niekada nebūčiau pagalvojusi – tuo metu buvau čia lankiusis gal tris kartus.

Dabar į Vilnių nebevažinėju – gyvenu Šiauliuose. Labai džiaugiuosi savo sprendimu, nes man patinka ne tik mano darbas, bet ir miestas, kuriame įsikūriau. Aplink daug vandens telkinių, ramu, nėra triukšmo, nėra kamščių. Nori į teatrą – nueisi, nori renginių – vyksta. Ko trūksta? Nieko. Dabar, kai tenka važiuoti į komandiruotes Vilniuje, patiriu stresą. Žinau, kad tik įvažiuosiu ir prasidės judėjimas, automobiliai. Kur benueisi, visur žmonės stumdosi, bėga, lekia, skuba.

Kai aplankau mamą, ji klausia: „Tai kada važiuosi į Šiaulius?“ Pataisau ją: „Kada važiuosi į namus?“ Nes Šiauliai jau yra mano namai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt