„Šešėlių gaudytojo“ istoriniai kadrai – Gargžduose

Klaipėda

Parodos atidarymo akimirka (iš kairės): parodos koordinatorius D. Vaičekauskas, JAV ambasados kultūros reikalų specialistė Greta Armonaitytė, JAV ambasados Kultūros atašė Dr. M. Luckett, JAV diplomatė Claire Ruffing.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

74611

Užaugusieji su „Drąsiųjų kelių“ knygų serija šiuo metu turi unikalią galimybę pamatyti Šiaurės Amerikos indėnus iš arti. Gargždų kultūros centre veikia amerikiečių fotografijos pradininko, etnologo Edwardo Sheriffo Curtiso fotografijų paroda „Šešėlių gaudytojas“. Lankytojai kviečiami susipažinti su 30 metų trukusiu, 37 milijonus dolerių kainavusiu bei 40 tūkstančių fotografijų apimties projektu, vykdytu Šiaurės Amerikoje. Paroda veiks iki kovo 15 d.

Stiprina kultūrinius ryšius

Parodos atidaryme dalyvavusi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Kultūros atašė Dr. Meghan Luckett daugelį nustebino prabilusi lietuviškai. Prieš atvykdama dirbti į Lietuvą ji 8 mėnesius mokėsi mūsų kalbos. „JAV vertina mūsų stiprius kultūrinius ryšius ir labai džiaugiamės, kad XX a. pradžioje dirbusio Edwardo Sheriffo Curtiso darbų palikimą galime pristatyti ir Gargžduose. Prieš tai paroda jau buvo eksponuota Plungėje, Klaipėdoje, Kelmėje, Tauragėje“, – vardijo M. Luckett. Ji akcentavo, kad E. S. Curtiso darbų lobyne yra ne tik fotografijos, bet ir nufilmuoti šiaurės indėnų šokiai, dainos. Tai neįkainojamas palikimas, mat tuo metu vyko nesustabdoma Amerikos ir modernaus gyvenimo ekspansija, negrįžtamai keitusi indėnų gyvenimo būdą. Dėl to E. S. Curtisui pavyko įamžinti nykstančios Šiaurės Amerikos indėnų kultūros likučius, dar nesunaikintus baltųjų ekspansijos.

Parodos koordinatorius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas užsiminė, jog ši paroda į Gargždus atkeliavo neatsitiktinai – tai jo gimtasis miestas. „E. S. Curtiso paroda – didžiulis įvykis visai Lietuvai. Daugelis iš mūsų išties užaugome su filmais, knygomis, vaizduojančiais indėnų gyvenimą. Visiems pažįstamas Vinetu. Esame susiformavę tam tikrus stereotipus, savitą matymą, kurį ši paroda gali gerokai praplėsti ar net pakeisti“, – įsitikinęs D. Vaičekauskas.

Patogų gyvenimą iškeitė į klajones

Gimęs 1868 metais Viskonsine E. C. Curtisas fotografuoti pradėjo anksti. Sulaukęs 17 metų jis dirbo fotografo padėjėju, St. Paulo miestelyje, Minesotos valstijoje, ir atrodė, jog gyvenimas ir toliau tekės ramia vaga. Tačiau viskas pasikeitė, kai Curtisų šeima išvyko į Vakarus ir apsigyveno Sietle, kur Edwardas vedė 18-metę Clarą Phillips, įsigijo kamerą ir tapo vietos fotografijos studijos dailininku. Būtent Sietle 1895 metais Edwardas padarė pirmą čiabuvio portretą. Tai buvo Angelina, vyriausioji Duwamishų genties vado dukra. Jis jai mokėjo po dolerį už kiekvieną pozavimą ir pastebėjo, jog jai tai teikė didelį malonumą. Ženklais ir anglų kalbos žargonu Angelina aiškino, kad jai labiau patinka leisti laiką fotografuojantis nei rinkti moliuskus.

„E. S. Curtis turėjo šeimą, darbą, visa to meto aukštuomenė mėgdavo pas jį fotografuotis. Prezidentas T. Rooseveltas netgi pakvietė Edwardą fotografuoti savo dukters vestuvių ir Rooseveltų šeimos portretų. Tačiau E. S. Curtis viską paaukojo dėl Šiaurės Amerikos indėnų įamžinimo idėjos. Likusius paskutinius 30 gyvenimo metų jis praleido klajodamas po Šiaurės Ameriką ir fotografuodamas įvairias gentis“, – sukauptomis žiniomis apie autorių dalijosi D. Vaičekauskas. Vaizdas buvo išgaunamas ant šviesiai jautria emulsija padengtų stiklinių plokštelių, kurios nuotraukoms suteikdavo žavų aukso atspalvį, tapusį išskirtiniu Curtiso fotografijų braižu. Čiabuviai pavadino jį „Šešėlių gaudytoju“.

Ieškojo autentiškumo

Fotografuoti Šiaurės Amerikos indėnai XX a. pradžioje jau negyvo taip, kaip jų protėviai. Tuo metu, kai Curtisas lankė įvairias gentis, Amerikos vyriausybė prievarta gabeno indėnų vaikus į mokyklas, draudė jiems kalbėti gimtąja kalba, nukirpdavo jiems plaukus. To Curtisas nefotografavo, jis vyko į periferijas, kur indėnai dar turėjo išsaugoję autentiškų drabužių, nors jų ir kasdieniame gyvenime jau seniai nenešiodavo. Kartais Curtis modernaus gyvenimo ženklus net ištrindavo iš fotografijų. Dėl to būta kritikų, jį kaltinusių nuotraukų klastojimu.

„Vienaip ar kitaip, savo tikslą Curtis įgyvendino, išleido neprilygstamą darbą „Šiaurės Amerikos indėnai“. Finansiškai jį rėmė Johnas Pierpontas Morganas ir buvęs JAV prezidentas T. Rooseveltas. Tačiau jis mirė skurde, neuždirbęs to, kas jam priklausė“, – įsitikinęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas D. Vaičekauskas.

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė ir jos pavaduotoja Asta Vaičiulienė įsitikinusios, jog ši paroda atskleidžia ne tik unikalų kultūrinį paveldą, bet ir tiesia bendradarbiavimo tiltus tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. „Tikimės, su ambasada įgyvendinti dar ne vieną projektą“, – užsiminė Kultūros centro atstovės. Kad tautų bendradarbiavimas tęstųsi, linkėjo ir parodos atidaryme dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas: „Džiugu, kad JAV ambasados Lietuvoje atstovė pasveikino mus lietuviškai, jos gebėjimas kalbėti mūsų kalba rodo pagarbą mūsų šaliai. Esame dėkingi JAV, kad nepripažino mūsų okupacijos ir viena iš pirmųjų pripažino mūsų nepriklausomybę.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt