Paulo Coelho, o ir kiti rašytojai Kalėdoms ar Naujiems metams sukuria kokią gražią ar mažiau gražią, bet įsimintiną istoriją. Aš mėgstu tokią istoriją rasti. Šiems Naujiesiems, pamaniau, tiktų kompozitoriaus Michailo Glinkos sesers L. Čestakovos 1870 m. aprašyta istorija. O ji apie tai, kaip 1856 m. balandžio 27 d., išvažiuodamas iš Rusijos į Vokietiją, kompozitorius Michailas Glinka pasienyje nusirengė visus drabužius, metė juos ant žemės, kad jokios rusiškos dvasios su savimi neišsivežus, spjovė ant rusų žemės ir sušuko: „Duok Dieve, niekados nebematyti šios niekingos šalies ir jos žmonių.“ Tai taręs, peržengė užkardą.
Pasirinkite savo miestą
