PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2025 m. Gegužės 7 d. 14:12

Diplomas už prozą keliauja į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją

Lazdijai

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos informacija


360320

Balandžio 29-30 dienomis Klaipėdos Vydūno gimnazijoje vyko baigiamasis 57-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso renginys.

Iš Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos į jaunųjų filologų konkurso šalies etapą buvo pakviesti 2gB klasės mokiniai – poetė Miglė Grėbliūnaitė bei prozininkas Titas Lukoševičius (abu mokinius ruošė mokytoja Vida Kvaraciejienė) – ir šios gimnazijos Šeštokų skyriaus 3g klasės mokinė Austėja Plonytė, prozininkė (ją ruošė mokytoja Aurelija Paciukonienė).

Titas Lukoševičius, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 2gB klasės mokinys, apdovanojamas III laipsnio diplomu už gerą prozą.

Poezijos sekcijoje šiemet jaunųjų poetų kūrybą analizavo ir patarimus dalino:

  • poetas, eseistas Donatas Petrošius;
  • rašytojas, eseistas, fotografas, miniatiūristas Ričardas Šileika;
  • literatūrologas, rašytojas, eseistas Regimantas Tamošaitis.

Kalbėdami apie Miglės Grėbliūnaitės poeziją visi trys komisijos nariai stebėjosi, kad Miglė pasirinko pačią sudėtingiausią poezijos formą – haiku (tai 3 eilučių 17 skiemenų eilėraštis, išpopuliarėjęs Japonijoje šiogunų ir samurajų laikais), bet pagyrė poetę už drąsą.

„Skaitydamas kai kuriuos tavo haiku tikėjau, kad juos tikrai galėjo parašyti japonas“, – šypsojosi D. Petrošius. Kad kai kurie eilėraščiai labai geri, kad puikiai įvaldytas verlibras ir eilėraštis suskamba, kad juntamas lyrinis subjektas, pastebėjo visi komisijos nariai ir patarė Miglei išbandyti kitus poezijos žanrus, kuriuose labiaus atsiskleistų ji pati.

Prozos ir dramos sekcijos komisijoje dirbo:

  • prozininkas, poetas, vertėjas Vidas Morkūnas;
  • rašytoja, pedagogė Daina Opolskaitė.

Komisijos nariai davė daug naudingų patarimų Austėjai Plonytei, kurios konkursinis darbas – romanas „Negera žmogui būti vienam (Pr.2, 18)“.

D. Opolskaitė pastebėjo, kad Austėja pasirinko rašyti labai sunkiomis – savižudybės ir asmenybės susidvejinimo – temomis ir patarė atkrepti dėmesį į tai, kad didelės apimties kūrinyje būtų apgalvotos ir tarpusavy susietos visos detalės, veikėjai, siužeto vingiai, apmąstyta pasakotojo perspektyva.

V. Morkūnas patarė geriau rašyti apie tai, kas mokinei gerai pažįstama, t. y. remtis sava patirtimi, o ne tuo, apie ką skaityta ar girdėta – tik tuomet kūriniu bus galima patikėti. Jis pasidžiaugė, kad Austėjai puikiai sekasi kurti dialogus. Kad tai tiesa, buvo galima įsitikinti jaunųjų filologų kūrybos vakare, pavadintame „Iš pradžių buvo žodis. Per jį gimė šviesa mums ir mumyse“, kuriame Austėja skaitė savo romano ištrauką, o publika garsiais aplodismentais parodė, kad tekstas abejingų nepaliko.

Kalbėdami apie Tito Lukoševičiaus kūrybą, komisijos nariai prisipažino buvę maloniai nustebinti Tito pasirinkimo: jis – per 57-erius konkurso gyvavimo metus vienintelis prozininkas, pasirinkęs itin originalų žanrą – šiurpes. Konkursui Titas nusiuntė 4 šiurpes, kurios, pasak D. Opolskaitės, viena už kitą įdomesnės ir šiurpesnės. Rašytojai patiko, kaip kuriama intriga ir kaip išlaikoma įtampa – ji net pacitavo vieną pastraipą, kuri, jos manymu, įrodo Tito kūrybinį meistriškumą. V. Morkūnas irgi sutiko, kad Tito šiurpės – labai vykusios, net privertusios rašytoją patikėti, kad taip galėję nutikti, nes meistriškai kaitaliojama šių dienų tikrovė su pramanais. Abu komisijos nariai sutarė, kad labai vykę šiurpių pabaigos, bet V. Morkūnas išsakė savo pastabas dėl galimų kitokių pradžių ir pabaigų versijų ir pasiūlė ateity pasimodeliuoti po kelis variantus ir pažiūrėti, kas iš to išeis.

#LAZDIJAI#PROZA#DIPLOMAS