Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
L.Nekrašo nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Lygiai prieš metus, balandžio 2-ąją, amžinybėn iškeliavo buvęs ilgametis Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius Anicetas Tamošaitis SJ. Šviesios atminties jėzuitų vienuolis ėjo 95-uosius metus. Šiandien šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje paminėtos A. Tamošaičio SJ mirties metinės.
Tėvas Anicetas iki iškeliavimo amžinybėn gyveno Kauno jėzuitų namuose ir parašė dvi knygas: „Raktai mūsų rankose“ ir „Svečias Kristus“.
A. Tamošaitis gimė 1922-ųjų rugsėjo 14-ąją tuometės Panevėžio apskrities Rozalimo miestelyje. Pusę šimtmečio gyvenęs užsienyje, daugiausia JAV, grįžęs į Lietuvą darbavosi Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. 1995-aisiais, parvykęs iš Amerikos, ketverius metus buvo Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios rektorius, jėzuitų namų vyresnysis. Šiauliuose jis darbavosi ir prieš kelerius metus, vėliau išvyko į Kauno jėzuitų namus.
Šiauliečių itin mylimas kunigas visą gyvenimą šv. Mišiose sulaukdavo būrio tikinčiųjų, nes garsėjo originaliais pamokslais.
Laivų meistras, puikus kulinaras, poliglotas, vertėjas ir originalus pamokslininkas, paprastas geros širdies žmogus – tokių epitetų negailėjo nė vienas, nors kiek pabendravęs su tėvu Anicetu. Kunigas dar būdamas seminarijoje suvokė pamokslų sakymo dinamiką. Ruošdamasis šventųjų Mišių homilijoms, tėvas Anicetas buvo ir ypač reiklus sau.
“Kartą važiavau viena Čikagos gatve. Matau – vienoje vietoje stovi nedidelė maisto parduotuvė. Viršum durų pavadinimas – „Baltosios vištos kamara“ (angl. „White Hen Pantry”). Apačioje pridėta emblema: gūžtoje tupi balta višta ir deda kiaušinį. Man dingt į galvą: žiūrėk, koks puikus kunigo vaizdas! Ką apskritai višta daro? (Aišku, ne dideliuose vištynuose, panašiuose į fabrikus, bet kaimo sodybose.) Kapstinėjasi po kiemą, ieško grūdų, kirminų, o, atėjus metui, kiaušinį višta padeda, kaip žinome, džiugiai kudakuodama. Ar ne taip, tariau sau, daro kunigas, kuris turi sekmadienį ar šventadienį pasakyti žmonėms pamokslą?” – taip vaizdžiai, parinkdamas “gardžius” žodžius, tėvas Anicetas pasakojo apie savo pašaukimą ir pamokslų rašymą.
A. Tamošaičio grįžimo pas Tėvą vakare prisimintas šviesios atminties kunigas, jam atminti parengta L. Nekrašo fotografijų paroda.