Rokiškis įamžins svarbiausias kultūros asmenybes

Panevėžys

Kultūros centro siena. Kol kas tuščia, bet tikėtina, kad greitai ant jos atsiras meno objektai, skirti patiems svarbiausiems kultūros žmonėms Rokiškyje. Sigito Daščioro nuotr.

Justas KačerauskasŠaltinis: Etaplius.lt

42536

Tuo metu, kai Lietuvoje siūloma naikinti asmenybių ar sovietmečio didvyrių vardais pažymėtas gatves, versti paminklus, Rokiškis ruošiasi perimti iš Marijampolės kultūros sostinės vardą ir planuoja, ką iš šviesulių įamžinsim. Ne tik lentelėse įrašysim. Jau realus planas pastatyti skulptūrą grafams Tyzenhauzams. Beveik sutarta, kad ją kurs žinoma Lietuvoje skulptorė Dalia Matulaitė.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-37-36-1-50.jpg

Ir sau neužmiršti, ir svečiams priminti

Artėjant Rokiškio, kaip kultūros sostinės, startui 2019-aisiais, taip pat Lietuvai švenčiant šimtmetį, Rokiškio kultūrininkai apsisprendė, jog būtina įamžinti žmones, formavusius Rokiškio kultūrinį veidą. Kultūros centre ketvirtadieniais renkasi grupė, kurioje – istorikai, architektai, bibliotekininkai, Kultūros centro atstovai. „Svarbiausia, kad apsispręstume, kuriuos žmones reikia įamžinti, ir surastume tam tinkamiausią vietą“, – per pirmąjį susitikimą kalbėjo šiai grupei vadovaujanti Birutė Bagdonienė. Ji priminė, kad Rokiškis, išsaugojęs ne vieną unikalią tradiciją, skaičiuoja dešimtis kultūrai įtaką dariusių kraštotyrininkų, muzikų, teatralų, tautodailininkų ir kitų sričių atstovų, tačiau jie niekur nėra įamžinti, o dažnai – per mažai žinomi. „Planuojama daug renginių, laukiama daugybės svečių. Norime turėti, ką jiems parodyti, supažindinti su kultūrai svarbiausiais“, – sakė B. Bagdonienė.

Dėliojami taškai

Kurioje miesto vietoje ir kokia forma tai bus padaryta? Šiuo metu kaip tik dėliojami taškai. Menininkai, „Rodos“ klubo dailininkai, pateikė įvairių siūlymų – įamžinti svarbiausius žmones senamiestyje ant buvusio viešbučio sienos, lentelėmis pažymėti namus, net padaryti „holivudinę žvaigždžių alėją“ Nepriklausomybės aikštėje ar alėjoje einant į dvarą. Ginčai vyko ir dėl to, ar reiktų įtraukti į sąrašą visuomenės veikėjus, politikus, buvusius premjerus.

Pirmiausia buvo kalbama apie žmones, kuriuos reikia minėti. Nors neapsispręsta – ar bus įamžinti dešimt, penkiasdešimt ar šimtas žmonių, siūlomų pavardžių iš pradžių buvo beveik šimtas. Tarp jų ir aktorė Monika Mironaitė, ir dievdirbys Lionginas Šepka, dailininkė Monika Bičiūnienė, Juozas ir Alfonsas Keliuočiai, teatralas Vytautas Vajega, vyskupas Juozas Tunaitis, poetė Matilda Olkinaitė, spaudos kolekcininkas Povilas Gasiūnas ir fotomenininkas Gintautas Dainys. Taip pat ilgametis Rokiškio miesto burmistras Julijonas Malevičius, poetas Paulius Širvys, žurnalistas Petras Milaknis, pirmasis muziejaus direktorius Petras Bliūdžius, dailininkas Justinas Vienožinskis, muzikas Kazimieras Jovaiša. Istorikės Onutės Mackevičienės manymu, tai neturi būti vien pavardžių skaičiuotė, o tikri simboliai, formavę Rokiškio kultūros kelią.

Kur, ant kokios sienos dėliosime svarbias pavardes? Ką kursime – vienodas lenteles ar kiekvienam kažką savito? Šito buvo paprašyta nuspręsti „Rodos“ klubo dailininkų profesionalų. Mat jie – visuomet turi idėjų. Be to, dėl savo nuolatinio rūpesčio, kad Rokiškyje menas būtų gyvas, galima sakyti, yra tie tikrieji kultūros ambasadoriai Rokiškyje.

Į darbo grupės susitikimą atėję menininkai pasiūlė kultūros šviesulius įamžinti ant sienų – Kultūros centro (siena, kuri „žiūri“ į „Maximą“, arba senamiestyje buvusio viešbučio siena). Taip pat menininkai siūlė ne „štampuoti“ vienodas lenteles, o kurti visiškai skirtingus meninius objektus, atspindinčius konkrečias asmenybes. Juos „Roda“ siūlo pakviesti sukurti ir Rokiškio dailininkus, ir menus studijuojančius kraštiečius, ir apskritai visus norinčius prie projekto prisidėti iš Rokiškio kilusius menininkus.

Kad ne tik pavardę perskaitytų

„Artėja tas laikas, kai Rokiškis taps Lietuvos kultūros sostine. Mintis, pasinaudojant šia proga, įamžinti svarbiausias mūsų miesto ir mūsų krašto asmenybes yra pagirtina. Jau sudaryti pavardžių gausūs sąrašai, kurie, reikia manyti, dar plėsis, diskutuojama, kur bus įamžinimo vieta, koks bus formatas. Ir štai organizatorių žvilgsnis nukrypo į negausų miesto dailininkų būrelį, kuris turėtų pagimdyti šio ir dar daugelio kitų renginių plastines idėjas, dalyvauti įvairiausiuose, labai sudėtinguose kūrybiniuose procesuose. Todėl iš karto įspėju, kad „Roda“ viena „nepatemps“ – reikalingi rėmėjai, reikia įtraukti į šią veiklą gabų, studijuojantį universitetuose ir kolegijose jaunimą, kraštiečius menininkus, tautodailininkus. Reikia panaudoti visus resursus: kontaktus su meno žmonėmis, patriotizmą, verslo galimybes ir galbūt, jei visi labai stengsimės, mes padarysime kažką verto Lietuvos kultūros sostinės“, – teigė „Rodos“ vadovas Arūnas Augutis.

Dailininkas Žilvinas Vaičiūnas mano, kad nusipelniusius Rokiškio kultūrai žmones reikia įamžinti tik per meną. „Buvo įvairiausių mūsų bendrų su dailininkais, „Rodos“ klubo nariais svarstymų, kaip galima būtų tai padaryti įdomiai ir nenuobodžiai. Taip, kad miestelėnai ir Rokiškio svečiai ne tik pavardę perskaitytų… Galop pasirinkome siūlyti meninius objektus, įmontuojamus į vieną ar keletą sienų. Juos kurtų skirtingi menininkai. Kiekvienas pagal savo meninę išraišką. Skirtinga meninė įvairovė trauktų stabtelėti, apžiūrėti kiekvieną kūrinį atskirai, pasigilinti į tai, kaip dailininkas interpretuoja konkrečią asmenybę. Manau, simboliška, kad pirmoji svarstoma ir siūloma Rokiškio kultūros centro siena – juk čia Rokiškio kultūros lopšys. Puošdamas miestą, įprasmindamas kultūrinius reiškinius, primindamas svarbius kultūrai žmones projektas galėtų tapti tęstiniu kaip ir langinių tapymo plenerai“, – sakė Žilvinas.

„Ant bangos“

B. Bagdonienė prisiminė, jog idėja kaip nors paminėti, įamžinti, priminti Rokiškio kultūrai nusipelniusius žmones sena, tačiau dabar ji „ant bangos“. Mat ateinantys metai – Rokiškio, kaip kultūros sostinės, metai. „Tai, ką sukursim, galėsim ir saviems rokiškėnams, ir svečiams parodyti. Iki šiol žinomi tik apdovanojimai šiandien dirbantiems kultūros srityje. Bet praeitis kaip ir užmiršta, nors išėję žmonės yra daug nusipelnę ir padarę mūsų kraštui. Todėl ir surinkome žmonių grupę. Jie dirba, renkasi kas dvi savaites ir grynina idėją, kaip tie kultūros žmonės turėtų būti pagerbti. Tų, kuriuos norėtume įamžinti, yra gal koks šimtas, mes jau sudarėme preliminarų sąrašą, iš kurio nė vieno nesinorėtų išbraukti. Jau išsimatavom ir Kultūros centro sieną, kurioje planuojame įamžinti asmenybes. Pirmiausia mes turime atrinkti 30 asmenybių, kurių pavardės ant šios sienos atsiras Rokiškio, kaip kultūros sostinės, metais. Išskyrėm aštuonias sritis – muzika, teatras, dailė, tautodailė, literatūra, šokis, muziejininkystė ir fotografija. Iš kiekvienos darbo grupė atrinko labiausiai nusipelniusius“, – sakė B. Bagdonienė.

Prisidėkite, nesnauskite

B. Bagdonienė kviečia visus menininkus prisidėti puoselėjant šią idėją, o bendruomenes, įmones, organizacijas ragina taip pat nesnausti – tarkim, užsakyti pas menininką kūrinį ir jį dovanoti miestui. Kūrėjai tuo tarpu kviečiami kurti Rokiškio krašto kultūros veikėjams įamžinančias lenteles – keramines, metalines, stiklo, akmens ir kitus įkomponuojančius mažuosius meno kūrinius, atspindinčius konkrečias asmenybes. Kūriniai bus įmontuoti į Rokiškio kultūros centro sieną.

Menininkai prašomi atsižvelgti į pateikiamų darbų sąlygas: darbo dydis ne didesnis kaip 60 cm x 40 cm; objektas kabinamas ant sienos lauko sąlygomis; darbai eksponuojami bendroje erdvėje kartu su kitais 30 menininkų sukurtais darbais; kūrinyje/kompozicijoje arba po ja nurodyti kraštiečio vardą, pavardę, gimimo ir mirties datas, kultūrinės veiklos sritį; autoriui skiriama vienkartinė dotacija medžiagoms/priemonėms (300 eurų).

Informacija apie kultūros įamžintą veikėją ir kūrino autorių bus pateikiama Rokiškio kultūros centro interneto svetainėje.

Dar galite balsuoti – jūsų balso labai reikia

„Gimtasis…“ jau skelbė (GR, 2018 m. birželio 19 d., Nr. 69), kad birželio 15 dieną tarp atrinktų bendruomenių projektų pateko „Velykalnio“ bendruomenės projektas „100-mečio kartos“ (projekto rengėja Joana Jazdauskaitė) ir Rokiškio kultūros centro – „Atminties mozaika: priminti ir prisiminti“. Internautai gali ir kviečiami aktyviai balsuoti už jiems patikusį projektą. Balsavimas vyks iki 2018 m. birželio 22 d. (imtinai). Konkurso nugalėtojais bus paskelbti 6 projektai, kuriems įgyvendinti bus padalintas 70 tūkst. eurų dydžio fondas. Palaikyti mūsų miesto bendruomenių projektus galite „Maxima“ internetinėje svetainėje https://www.maxima.lt/mums-rupi/mes-bendruomene-balsavimas.

Apie kultūrinį projektą

Skirtingų kartų žmones vienija noras pažinti, domėtis savo kraštu, tradicijomis – tiek jaunam žmogui, tiek senjorui būdinga noriai priimti įdomiai, intriguojančiai pateiktą žinią. Projekto „Atminties mozaika: priminti ir prisiminti“ metu Rokiškio bendruomenės menininkai būtų kviečiami kurti lenteles – keramikines, metalines, stiklo, akmens, medžio ir kt. Mažuosius meno kūrinius, atspindinčius konkrečias asmenybes pasirinktinai, įamžinančias žmones, kurie šimtmečio laikotarpiu formavo Rokiškio kultūrinį veidą, įmontuosime į Rokiškio kultūros centro sieną. Menininkams bus suteikiama galimybė parodyti, kaip iš skirtingų faktūrų atsiranda meno kūrinys. Strategiškai patogi projekto įgyvendinimo vieta: funkcionalaus pastato – Rokiškio kultūros centro siena. Tai pagrindinė Rokiškio kultūros įstaiga, kurioje veikia įvairiausio amžiaus bendruomenės nariai nuo mamų su kūdikiais nešioklėse (Šokių studija) iki garbaus amžiaus senolių (Folkloro studija). Per metus Rokiškio kultūros centre įvyksta per 300 renginių. Atminties mozaikoje pateikiami fragmentuoti pasakojimai leistų sujungti atminties erdves, priminti krašto kultūrą formavusios asmenybės gyvenimo istoriją, sujungtų nykstančius, tarsi tik ore sklandančius prisiminimus su užrašytais šio šimtmečio metraštininkų pasakojimais. Šiuo laikmečiu, kai įvykiai ir informacijos srautas mus atakuoja itin intensyviai, mes jau nepajėgiame visko priimti ir įsiklausyti, todėl pasirinkta forma itin prasminga ir efektyvi, priverčia sustoti ir priimti pateiktą informaciją, susimąstyti – kas toji asmenybė, tarp politinių ir socialinių realijų skleidusi ir formavusi krašto kultūrą. Tikime projekto sėkme: įgyvendinus numatytas veiklas, daugiau bendruomenės narių žinotų savo krašto kultūrinės veiklos asmenybes, paskatintų domėtis, įkvėptų kūrybai. Projektas suteiktų vietos menininkams idėjų realizavimo galimybes.

Įamžinti žadama ir grafus

Nors kultūros veidą Rokiškyje formavusių asmenybių įamžinimas apsiriboja šimtmečiu, Rokiškio, kaip kultūros sostinės, statusas įpareigoja ir kitiems svarbiems projektams. Vienas jų – Rokiškyje pastatyti grafams skirtą skulptūrą.

Prieš mėnesį Rokiškyje lankėsi garsi Lietuvos skulptorė profesorė Dalia Matulaitė. Rokiškio dvare ji susitiko su visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ atstovais, besirūpinančiais, kokia skulptūra turėtų atsirasti prieš Rokiškio dvaro ir priminti mums grafus Tyzenhauzus.

Pirminė idėja, kuriai planuojama išleisti 40 tūkst. eurų, buvo skulptūra Ignotui Tyzenhauzui – dvaro rūmų statytojui. Tačiau šią savaitę viskas išsikristalizavo į kitokį projektą.

„Gimtojo…“ žiniomis, D. Matulaitė pritarė siūliusiesiems kurti skulptūrą visiems Tyzenhauzams, „nebarstyti“ po visą miestą, anot skulptorės, „manekenų“ (anksčiau planuota, kad skirtingose Rokiškio vietose atsiras skulptūros Sofijai Tyzenhauzaitei, Reinoldui Tyzenhauzui ir kitiems garsiausiems Tyzenhauzams). Nors kol kas nepatvirtinta, gali būti, kad garsi skulptorė pati imsis įgyvendinti šią idėją – kurti „bendrą kūrinį visiems grafams kaip atsidėkojimą už tai, ką jie davė Rokiškiui“.

„Tyzenhauzų paveldo“ pirmininkas Raimondas Sirgėdas sakė: „Jei susitarsime su šia skulptore, mums bus didžiulė garbė.“ „Gimtojo…“ žiniomis, pakoreguotai idėjai pritarė ir rajono meras Antanas Vagonis bei savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. „Nors buvo numatytas kitas konkretus autorius, mes nuėjome kitu keliu, ir savivaldybė, ačiū jiems, mūsų nevaržė“, – komentavo „Tyzenhauzų paveldo“ atstovai.

Asmenų, kuriuos siūloma įamžinti, sąrašas
Venecijus Jočys (1954 – 2018). Drožėjas, Liongino Šepkos premijos laureatas.
Gintautas Dainys (1969 07 22 Rokiškio r. – 2005 10 15 Rokiškyje). Rokiškio krašto fotometraštininkas.
Robertas Antinis, tėvas (1898 12 03 Kaldabrunioje, Ilūkstės apskritis, Latvija – 1981 11 19 Kaune). Skulptorius, Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui paminėti paminklo Rokiškyje autorius.
Justinas Vienožinskis (1886 06 29 Mataučiznoje, Rokiškio valsčius – 1960 07 29 Vilniuje). Dailininkas.
Vytautas Pučka (1930 12 17 Veduviškyje, Rokiškio r. – 1999 05 20 Rokiškyje). Rajono dainų švenčių ir chorų chorvedys.
Juzefa Čeičytė, Gimė 1922 05 19 Aleknose, Juodupės valsčiuje. Tapytoja, Rokiškio krašto garbės pilietė.
Matilda Olkinaitė. Poetė.
Alfonsas Keliuotis (1911 09 12 Joniškyje, Rokiškio valsčiuje – 1994 12 29 Rokiškyje). Poetas.
Juozas Keliuotis (1902 09 04 Joniškyje, Rokiškio valsčiuje – 1983 03 25 Vilniuje). Kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ įkūrėjas ir redaktorius.
Elena Mezginaitė (1941 10 31 Petriškių k., Rokiškio r. – 2005 02 09 Vilniuje). Poetė.
Jonas Mažeikis (1933 12 29 Miesteliškių k., Rokiškio r. – 2011 04 24 Rokiškyje). Žurnalistas, Liaudies teatro aktorius.
Salomėja Kuzmienė (1925 07 02 Palkių k., Širvintų r. – 1977 08 13 Šakiuose). Choreografė.
Monika Mironaitė (1913 04 25 Rokiškyje – 2000 06 29 Vilniuje). Teatro ir kino aktorė. Valstybinės premijos laureatė.
Ona Kurmytė (1901 04 02 Kirkūnų kaime, Obelių valsčiuje – 1952 05 31 Kaune). Aktorė.
Paulius Širvys (1920 06 06 Padustėlyje, Dusetų valsčiuje – 1979 03 27 Vilniuje). Poetas.
Vytautas Vajega (1919 12 19 Apasčios k., Biržų r. – 2007 03 01 Rokiškyje). Rokiškio liaudies teatro pirmasis režisierius.
Alfonsas Zauka (1914 11 27 Obeliuose, Rokiškio r. – 1979 04 18 Vilniuje). Aktorius, režisierius.
Juozas Zauka (1862 02 23 Baisiogaloje – 1943 12 03 Obeliuose). Vargonininkas, chorvedys, knygnešys.
Lionginas Šepka (1907 08 26 Šiaudinėje, Rokiškio r. – 1985 11 04 Vilniuje). Liaudies skulptorius, dievdirbys.
Monika Bičiūnienė (1910 04 28 Baubliuose, Panemunio valsčiuje – 2009 10 23Vilniuje). Tautodailininkė, tapytoja primityvistė, Rokiškio krašto garbės pilietė.
Bronislava Butėnienė (1922 11 24 Tauragėje – 2005 11 07). Choreografė.
Juozas Butėnas (1920 01 23 Vozgeliuose, Anykščių r. – 2000 02 22). Vertėjas, Rokiškio liaudies teatro aktorius.
Liudas Dovydėnas (1906 01 14 Trumpiškyje, Panemunio valsčiuje – 2000 07 04 Vilniuje). Rašytojas, Valstybinės premijos laureatas.
Jonas Vizbaras (1888 11 27 Šiliškiuose, Rokiškio apsk. – 1976 01 10 Šiliškiuose). Medžio drožėjas.
Algirdas Gražys (1942 01 06 Rudžionyse, Anykščių r. – 2005 05 06 Rudžionyse). Muzikos mokyklos mokytojas ir kolektyvų vadovas.
Vanda Gražienė (1946 10 03 Zarasuose – 1999 04 21 Rokiškyje). Pianistė ir vargonų dėstytoja.
Matas Milaknis (1847– 1958 01 01). Chorų vadovas, R. Lymano mokinys.
Jonas Mikėnas (1899 09 17 Skardupio vnk., Aknystos valsčiuje – 1988 04 07 Kaune). Skulptorius.
Juozas Mikėnas (1901 02 12 Skardupio vnk., Aknystos valsčiuje – 1964 10 24 Vilniuje). Moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje, Valstybinės premijos laureatas.
Petras Bliūdžius (1901 m. Tarpučiuose, Marijampolės apsk. – 1942 05 18 Rešotų lageryje). Rokiškio krašto muziejaus įkūrėjas ir pirmasis vadovas.
Kazimieras Jovaiša (1890 08 16 Vainekonių k., Pasvalio r. – 1984 02 17 Rokiškyje). Choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
Jonas Kavoliūnas (1932 12 18 Papilyje, Biržų r. – 2007 10 29 Utenoje). Dainų švenčių, masinių vaidinimų, spektaklių, įvairių renginių režisierius.
Elena Pipinienė (1920 05 10 Bagdoniškyje, Obelių apyl. – 2009 01 27 Rokiškyje). Tautodailininkė audėja.
Juozas Pipinys (1889 04 17 Pašilėje, Kamajų apyl. – 1979 01 14 Rokiškyje). Tautodailininkas audėjas.
Stasys Daunys (1922 10 14 Auksučiuose, Šiaulių r. – 2011 01 16 Rumšiškėse). 1957–1966 m. Rokiškio kraštotyros muziejaus direktorius.
Vytautas Šavelis (1928 02 18 Steponyse, Rokiškio r. – 1996 02 01 Ilgalaukiuose, Rokiškio r.). Rašytojas.
Kazimieras Šešelgis (1915 01 09 Žeimiuose, Rokiškio r. – 1998 01 03 Vilniuje). Architektas, mokslo veikėjas. Apdovanotas Lietuvos valstybinėmis premijomis (1967 ir 1976), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1982).
Nijolė Bučiūtė (1930 02 16 Kaune – 2010 03 12 Kaune). Architektė. Paminklo „Arka“ Rokiškio 500 m. jubiliejui architektė. Rokiškio krašto garbės pilietė.
Nikodemas Martinonis (1887 06 01 Panemunyje, Rokiškio r. – 1957 07 19 Kaune). Vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
Kazys Inčiūra (1903 03 06 Ažušiekštyje, Rokiškio r. – 1952 04 16 Vilniuje). Poetas, vertėjas.
Danas Kairys (1938 12 06 Ažusienių k., Žiobiškio apyl. – 2013 02 23 Rokiškyje). Poetas.
Alė Rūta Elena Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė (1915 11 16 Petrograde, Rusija – 2011 12 31). Išeivijos rašytoja.
Ramutis Stalauskas (1942 09 30 Stoniškio k. – 1991 02 28 Rokiškyje). Kaimo kapelų, estradinių ir vokalinių ansamblių vadovas, kompozitorius. Dainų švenčių, muzikinių renginių organizatorius.
Bronius Gražys (1934 01 05 Nečionyse, Kamajų valsčiuje – 2013 08 17 Klaipėdoje, palaidotas Duokiškyje). Teatro ir kino aktorius, režisierius, poetas, tapytojas.
Edmundas Petrovas (1956 08 01 Šiauliuose – 2012 03 08 Rokiškyje). Dailininkas, muzikantas, bardas.
Vytautas Laimutis Četkauskas (1934 02 22 Kriaunose – 2017 01 04 Biržuose). Įkūrė Pandėlio filialo meninio lavinimo centrą ir kraštiečių draugiją „Panemunio krivulė“.
Povilas Četkauskas (1904 m. birželio 7 d. Panemunyje, Rokiškio apskritis – 1991 m. kovo 8 d. Kaune, palaidotas Prienų kapinėse). Lietuvos vargonininkas, chorvedys, akordeonininkas.

Projektą iš dalies remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt