Valstybės apdovanojimai – už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą

Vilnius

LR Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

204810

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.

Foto galerija:

„Susitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kad pagerbtume tuos, kurie savo pasiaukojamu darbu ir kūrybiniais ieškojimais nušviečia mūsų kasdienybę. Kurdami saugesnę, teisingesnę ir šviesesnę ateitį, jie stiprina Lietuvą ir nepaliaujamai kelia mus visus aukštyn“, – sveikinimo kalboje sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, valstybės apdovanojimai – tai svarbus įvertinimas Lietuvos valstybės sienos gynėjams, teisingumo saugotojams, iškiliems Lietuvos ir užsienio mokslininkams, diplomatams, kultūros ir švietimo veikėjams, aktyviems išeivijos atstovams ir daugeliui kitų, kurie nusipelnė Lietuvai ar prisidėjo garsinant jos vardą pasaulyje. Visų jų darbai – tai ryški žymė istorijos knygoje, kuri skatina džiaugtis Lietuvos valstybe ir didžiuotis jos pasiekimais.

„Savo pavyzdžiu Jūs liudijate, kokia svarbi yra laisvė mąstyti ir veikti. Iš Jūsų mes galime mokytis, kaip sklaidyti tiek praeitį gaubiančias, tiek ir dabarčiai grasinančias tamsumas“, – sakė Prezidentas, palinkėjęs, kad įteikiami Lietuvos valstybės apdovanojimai įkvėptų naujiems reikšmingiems darbams.

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanojo į ceremoniją atvykti negalėjusį tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ valdybos pirmininką, aktyvų šios organizacijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbiavimo puoselėtoją Janą Račinskij (Rusijos Federacija).

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžių Prezidentas įteikė Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, aktyviai saugančiam šalies viešąją tvarką ir stiprinančiam pasitikėjimą policijos sistema.

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi už valstybės sienų pažeidimų užkardymą ir išaiškinimą taip pat apdovanotas atvykti negalėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, vidaus tarnybos generolas Rustamas Liubajevas.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanoti į ceremoniją atvykti negalėję ilgametis Amerikos lietuvių bendruomenės mecenatas, lietuviškos kultūros saugotojas Rimas Banys (Jungtinės Amerikos Valstijos), Prancūzijos ir Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo kultūros ir meno srityse puoselėtojas Jeanas Christophe‘as Mončys Moncevičius (Lietuvos Respublika ir Prancūzijos Respublika) bei Prancūzijos ir Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo švietimo, turizmo, kultūros ir meno srityse puoselėtojas Paulis Charles‘is Henri Olivier (Prancūzijos Respublika).

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžių Prezidentas įteikė VSAT pareigūnams: Varėnos pasienio rinktinės vadui, vidaus tarnybos pulkininkui Virgilijui Raugalei, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vadui, vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Andriui Beloručkinui ir Migracijos valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus viršininkui, vidaus tarnybos majorui Audriui Šantarui. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi taip pat apdovanotas VSAT Specialiosios paskirties skyriaus viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Ričardas Nariūnas.

Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžių Prezidentas įteikė Lietuvos bičiuliams ir aktyviems Baltijos valstybių vienybės bei reprezentavimo tarptautinėje erdvėje puoselėtojams – Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų „Gegužės 4-osios Deklaracijos“ klubo prezidentei Veltai Čebotarenokai (Latvijos Respublika) ir Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų „Rugpjūčio 20-osios“ klubo prezidentui Antsui Veetõusme (Estijos Respublika).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių Prezidentas įteikė viešojo sektoriaus ekonomikos, socialinės apsaugos politikos, pensijų sistemos ekspertams – Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Vilniaus universiteto prof. dr. Romui Lazutkai ir Vilniaus universiteto prof. dr. Teodorui Medaiskiui, taip pat teisės mokslininkui, buvusiam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminui Mesoniui, precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo mokyklos pradininkui, Lietuvos mokslų akademijos nariui emeritui, prof. habil. dr. Kazimierui Ragulskiui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, doc. dr. Vytautui Ruzgui, molekulinės biotechnologijos puoselėtojui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, prof. habil. dr. Kęstučiui Sasnauskui, lietuviško metalo dizaino ir moderniosios juvelyrikos tradicijų puoselėtojui Kazimierui Simanoniui, pučiamųjų instrumentų muzikos populiarintojui, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestro „Septima“ meno vadovui ir dirigentui Vytautui Skripkauskui.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi taip pat apdovanotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. Vaidotas Gurskis.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių Prezidentas įteikė šiuolaikinio šokio teatro Lietuvoje pradininkei, Kauno šokio teatro „Aura“ direktorei ir meno vadovei Birūtai Komskienei (Letukaitei) ir Lenkijos nacionalinio baleto direktoriui, Lietuvos šokėjų kūrybingumą ir profesinį meistriškumą puoselėjusiam choreografui Krzysztofui Janui Pastorui (Lenkijos Respublika).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi taip pat apdovanoti Lietuvos įvaizdžio Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) puoselėtojai, Lietuvos Respublikos garbės konsulai Ivoras Geoffrey Feinbergas (PAR) ir Raymondas Joffe (PAR), Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose, aktyvus Lietuvos ir Vokietijos santykių puoselėtojas Christophas Reinholdas Maria Heusgenas (Vokietijos Federacinė Respublika); buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams, aktyvus Lietuvos bei kitų Baltijos šalių saugumui paramos, Lietuvos ir JAV santykių puoselėtojas George‘as Peteris Kentas (JAV); buvęs Lietuvos garbės konsulas Islandijoje, aktyvus Islandijos ir Lietuvos dvišalių santykių verslo, ekonomikos ir kultūros puoselėtojas Andrésas Magnússonas (Islandijos Respublika) bei Lietuvos studijų centro Krokuvos Jogailaičių universiteto (KJU) Tarptautinių ir politinių studijų fakultete steigėjas, KJU Politinių mokslų ir tarptautinių santykių instituto Politikos filosofijos katedros vedėjas, prof. dr. Bogdanas Witoldas Szlachta (Lenkijos Respublika).

Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių Prezidentas įteikė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadui, pulkininkui Linui Kubiliui, reikšmingai prisidėjusiam prie krašto apsaugos sistemos organizavimo ir valstybės sienos saugumo stiprinimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesiui gelbėtojui Egidijui Karlai po mirties skirtą Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių priėmė jo duktė Barbora Karlaitė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių Prezidentas įteikė susirgimų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje duomenų analizės pradininkui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui, prof. habil. dr. Juozui Augučiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmajam pavaduotojui Jovitui Raškevičiui ir Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkei Ramunei Gervickienei, ilgamečiam Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui, kompozitoriui, muzikologui, pianistui Rimantui Janeliauskui, rašytojai, poetei, švedų literatūros kūrinių vertėjai Gražinai Mažeikaitei Sajienei, filantropui, inovatyvių ir praktiškų tekstilės ir aprangos produktų kūrėjui Algimantui Svilainiui, naujų gydymo metodų onkourologijos srityje kūrėjui, diegėjui ir inovatoriui, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjui, Klinikinės onkologijos laboratorijos vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Albertui Uliui bei kino režisierei Giedrei Žickytei-Bajarūnienei, reikšmingai ir kūrybingai prisidėjusiai prie Lietuvos dokumentinio kino tradicijų raidos.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi taip pat apdovanotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Glodenis.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių Prezidentas įteikė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Vytautui Anužiui, Lietuvos švietimo sistemos tobulintojai, Utenos švietimo centro direktorei Vitalijai Bujanauskienei, buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Dianai Ciparienei, Skuodo miesto savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos direktoriui Jonui Grušui, Lietuvių kalbos ir kultūros centro puoselėtojui Sakartvele, Sakartvelo technikos universiteto rektoriui, prof. dr. Davidui Gurgenidzei (Sakartvelas), filantropei, nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos puoselėtojai, Vilniaus privačios gimnazijos direktorei Tatjanai Liubertienei, šiuolaikinės lietuvių literatūros propaguotojai Čekijoje, vertėjai, leidyklos „Venkovské dílo“ savininkei ir vyriausiajai redaktorei Věrai Kociánovái (Čekijos Respublika), pažangios, šiuolaikiškos ir visuomenei atviros bibliotekos kūrėjai, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorei Dainai Sutkevičienei, Lietuvos žydų istorijos tyrėjui, Lietuvos žydiškojo istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojui Izraelyje, Ben Guriono universiteto Žydų istorijos fakulteto Moderniosios žydų istorijos prof. dr. Mordechajui Zalkinui (Izraelio Valstybė) ir Bendrojo priėmimo sistemos į Lietuvos aukštąsias mokyklas kūrėjui, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentui, prof. dr. Pranui Žiliukui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi taip pat apdovanoti Armėnijos Fridtjof Nansen fondo prezidentas, Armėnijos literatūros kritikas, vertėjas ir rašytojas, lietuvių kultūros ir literatūros Armėnijoje puoselėtojas Feliksas Bakhchinyanas (Armėnijos Respublika), lietuvių kultūros ir išeivijos kūrybiškumo puoselėtojas JAV, grafikos dizaineris Vincentas Lukas (JAV) ir lietuvių autorių knygų leidėja Lenkijoje, Tarptautinio dialogo centro ir leidyklos „Paribiai“ vadovė Małgorzata Sporek-Czyžewska (Lenkijos Respublika).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis įteiktas Lietuvos ir Australijos politinių ir kultūrinių santykių organizatoriui, buvusiam ilgamečiam Australijos lietuvių bendruomenės krašto valdybos nariui, kultūrologui, žurnalistui ir vertėjui Vytautui Jonui Juškai (Lietuvos Respublika, Australijos Sandrauga ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) bei Šiaulių miesto istorijos bei funkcinio ir dekoratyvinio miesto dizaino puoselėtojui, mecenatui, menininkui, dizaineriui, kraštotyrininkui, rašytojui, skulptoriui Viliui Puronui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis įteiktas Neringos sporto mokyklos direktoriui, informacinių technologijų mokytojui ekspertui Norbertui Airošiui, Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėjai, istorikei, archyvistei dr. Daivai Lukšaitei, Lietuvos verslininkui ir investuotojui, tęstinės informatikos ir technologinės kūrybos mokymosi programų kūrėjui Tomui Okmanui bei viešosios įstaigos „Šeiko šokio teatras“ direktorei, choreografei ir šokėjai Agnijai Šeiko.

Trečiadienį taip pat buvo įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai Gediminui Antanaičiui, Romualdui Janušauskui, Vytui Kavaliauskui, Robertui Petkevičiui ir Gintarui Vasiliūnui, 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojusiems visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt