G. Nausėda apie skulptūrą J. Marcinkevičiui: sprendimai atsiranda ten, kur yra lyderystė

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS

303828

Širvintose atidengus poetui Justinui Marcinkevičiui atminti skirtą skulptūrą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimai atsiranda ten, kur yra lyderystė.

„Vakuume nieko nebūna. O paminklai atsiranda tose vietose, kur lyderystės vakuumo nėra“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Poetui skirta skulptūra „Skaitanti mergaitė“ Širvintose atidengta Jaunimo sode.

Idėją mieste įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė praėjusią vasarą po kilusių diskusijų dėl paminklo poetui Vilniuje.

„Džiaugiuosi, kad šis paminklas rado tinkamą vietą, tinkamus namus. Paminklas labai skoningas, estetiškas, kuklus. Toks, koks ir buvo poetas Justinas Marcinkevičius“, – sakė G. Nausėda.

„Skaitanti mergaitė – puikus simbolis, norėtųsi, kad ji simbolizuotų skaitančią tautą, branginančią lietuvišką žodį“, – pridūrė jis.

Iniciatyvos Vilniuje statyti paminklą J. Marcinkevičiui buvo ėmusis ir Lietuvos rašytojų sąjunga, norėjusi paminklą pastatyti rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje.

Jos skelbtą konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ projektas „Trilogija“, tačiau visuomenėje tuomet atsinaujino diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

„Pirmiausia, patys Vilniaus vadovai turi atsakyti sau į klausimą, ar mes leisime savo didžiam dainiui tapti elementaria politinių, konjunktūrinių žaidimų auka, ar vis dėlto pakilsime aukščiau virš to“, – kalbėjo šalies vadovas.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt