Tobulos vasaros belaukiant

Šiauliai

Etaplius.lt nuotr.

Ričardas JakutisŠaltinis: Etaplius.LT

353902

Kaip ir visi padorūs lietuviai, neseniai dar kartą perskaičiau „Vilniaus pokerį“. Po kino filmo veik neliko neskaičiusių „Pietinia kronikų“, o besiilgintys jaunystės skaito neseniai pasirodžiusią „(Pra)Rastą kartą“. Kas juose traukia? Manau, atsakymas vienas – grįžimas į jaunystę.

Besibaigiant praėjusiai vasarai, „Šiaulių naktų“ ir „Šiaulių dienų“ metu „Laiptų galerija“ paprašė naujųjų buvusio „Baltijos“ restorano savininkų leisti surengti kelias parodas dabar tuščiose legendinio pastato patalpose, kol ruošiamas jų atnaujinimo projektas. Nesitikėta tiek žiūrovų, todėl ir šiemet, artėjant vasarai, čia sutarta vėl rengti parodas.

Girdėta daug istorijų iš legendinių restoranų ar kavinių: „Neringos“ Vilniuje, „Tulpės“ Kaune ir, be abejo, „Baltijos“ Šiauliuose. Praeinant pro buvusį „Baltijos“ restoraną visad apima ilgesys. Pamenu, užlipi į antrą aukštą plačiais laiptais – Jurgis Žukauskas dainuoja apie snaudžiantį seną malūną prie kelio, administratorius palydi prie stalelio, tuoj pasirodo padavėja. Ypač jaunų čia nebuvo. Tai ne šiandien, kai maitinimo įstaigų savininkai mąsto, jog ilgos kojos ir jaunatviškas grožis gali pridengti maisto trūkumus. Deja, durys užrakintos, tad guodžia tik viena mintis, kad čia vakarą leidžia anuometės „Baltijos“ lankytojų vėlės, užpildžiusios visą restoraną, ir vietų nebėra.

Gal 1967, o gal 1968 metais Šiauliuose vyko Respublikinis gydytojų odontologų seminaras. Uždarymo vakarienei gydytojai ir gydytojos susirinko „Baltijos“ restorane. Groti pasikvietė tada dar jaunučio Povilo Jaramino vadovaujamą ansamblį. Dainavo Stasys Liupkevičius. Čia tarp gydytojų odontologių jis ir rado sau žmoną. Tiesa, pastebėjau, jog šią istoriją mėgsta pasakoti Ričardas Dailidė, kuris tuo metu ir tą vakarą taip pat dainavo „Baltijos“ restorane. O žinant, kad jo žmona irgi gydytoja odontologė, kyla minčių, ar tik ne keletas panašių istorijų čia įvykę?

Vyrai, atėję į „Baltiją“ ar Vilniuje į „Neringą“ su lietsargiais (žodį „skėtis“ retai kas vartojo), turėjo pirmenybę prieš atėjusius be jų. Lietsargius nešiojosi tik moterys, tad vyriškį su juo retai išvysdavai, o užkietėję restoranų ir kavinių lankytojai stengėsi įdiegti savo madas ir tradicijas. Taip ir maiste. Atsirado šalta kava, dėti į kavą cukraus – prasčiokiškas požymis. Ypač mėgiamas buvo eršketas ir Kyjivo kotletas, kurį skverbdamas veik visad apsitaškydavai taukais.

Aišku, tokių gilių tradicijų kaip Vilniaus „Neringos“, Šiaulių „Baltija“ neturėjo. Šiauliečiams tekdavo tik pavydėti. „Neringoje“ pastovių lankytojų laukė savi staleliai. Svarbiausias – profesorių stalelis. Prie jo sėdėti turėjo teisę chemijos profesorius Kazys Daukša, ekonomistas Domas Cecevičius, poetas ir vertėjas Aleksys Churginas, kalbininkas Bronys Savukynas, dailininkas Stasys Krasauskas ir kompozitorius Benjaminas Gorbulskis. Jei ko nebūdavo, prie profesorių galėdavo prisėsti ir kiti, aišku, tik pakviesti.

Kiti staleliai irgi buvo suskirstyti. Jaunesniųjų staleliui priklausė smuikininkas ir dirigentas Donatas Katkus, poetai: Jonas Mačiukevičius, Algirdas Verba, aktorius Rimgaudas Karvelis... Vėliau prisijungė rašytojai: Ričardas Gavelis, Tomas Venclova, Saulius Tomas Kondrotas... Paulius Širvys sėsdavo kur pakliūdavo, Juozas Baltušis turėjo savo stalelį...

Tiesa, „Neringą“ bandė nurungti kitas sostinės restoranas tiesiog pavadinimu „Vilnius“, bet jam nesisekė. Nebent pagarsėjo tuo, kad čia glaudėsi „Vilniaus brigada“ ar virtuvėje dirbo Vladimiro Putino senelis Georgijus Putinas, grįžęs iš Varšuvos kulinarijos mokyklos.

Kartą vakare besėdėdami „Neringos“ kavinėje ir gurkšnodami Anykščių vyną Benjaminas Gorbulskis, Donatas Katkus (tuo metu Vilniaus kvarteto smuikininkas), veikiausiai ir Stasys Krasauskas (šią istoriją man pasakojęs muzikas Juozas Tiškus pats visų tiksliai neprisiminė) sumąstė, kad reikia paskleisti žinią, jog šį vyną geria ir Anglijos karalienė. Žinia bemat išplito.

Kartą vienam draugui, pasakojančiam apie karalienės pamėgtą Anykščių vyną, pasakiau, jog ši istorija pramanyta. Draugas taip supyko ir net įrodinėjo, kad matęs dėžes su vynu, siunčiamas į Angliją. Apie šią išgalvotą istoriją man liudijo dar keletas muzikantų, tik kai kurie sakė, jog veiksmas vykęs ne Vilniaus „Neringoje“, o Kauno „Tulpėje“. Metai greitai bėga. Sunku prisiminti, kas įvyko daugiau nei prieš 50 metų.

Tiek Vilniaus „Neringoje“, tiek Šiaulių „Baltijoje“ gimė ne vienas anekdotas. Esu tokių sukūręs ir aš. Kad ir apie apvogtą dailininką. Na, gal nevisiškai pats sukūriau, kiek pasinaudojau vienu prieškariniu anekdotu, bet esmė tokia:

Apvagia dailininko dirbtuvę. Pavagia dažus, teptukus, rėmelius, keletą paveikslų. Policijai greitai pavyksta vagį sulaikyti. Jis dar nespėjo nieko iš vogtų daiktų parduoti, tad viskas grąžinama dailininkui.

Vagis prašo atleidimo, dailininkas irgi nekerštingas, policijai (kai sukūriau šį anekdotą dar buvo milicija), atrodo, taipogi gerai, nes jei niekas nerašys pareiškimo, mažiau bus darbo. Tik atsisveikindamas policininkas dar sugėdina vagį: „Kodėl tu vogei, juk tapyti nemoki?“ Vagis bakstelėjo pirštu į dailininką: „Jis irgi nemoka.“

Populiaru buvo aptarti spektaklių premjeras, parodas, koncertus. Pasakojimai tokie įdomūs, kad nematęs spektaklio tarsi būdavai jį matęs. Algimantas Baltakis ta proga net sukūrė dvieilį: „Jis matė ne spektaklį patį, o tuos, kurie spektaklį matė.“

Viena iš „Neringos“ salių buvo suskirstyta boksais. Daugelis mėgo sėsti paskutiniame, mat kažkas paleido gandą, kad ten nėra pasiklausymo aparatūros, nes ją vedžiojant nebeužteko laidų. Nors laidų ne visur ir reikėjo, nes tokiuose restoranuose ant kiekvieno stalelio padėdavo peleninę su įtaisytu mikrofonu. Emigravęs į užsienį ir tapęs BBC radijo laidų vedėju, vilnietis Semas Josmanas juokavo, jog pirmą kartą sėdo prie mikrofono Vilniuje, „Neringos“ kavinėje.

Visai neseniai mus palikęs kraštietis iš Joniškio, populiarus kompozitorius Algimantas Raudonikis „Neringoje“ irgi turėjo savo stalelį. Po Benjamino Gorbulskio, Algimantas Raudonikis iš kompozitorių buvo antrasis dažniausias kavinės svečias. Tiesa, jo stalelis buvo 1-ajame bokse, arčiausiai scenos. 1996 metais čia gimė jo populiarioji daina „Švelnumas“. Kompozitorius gėrė kavą ir peržiūrėjo natas.

O tuo metu „Neringoje“ grojo ansamblis, vadovaujamas Tomo Leiburo. Dainavo Valdemaras Frankonis bei Viktoras Malinauskas. Pasibaigus jų pasirodymui, ir kavinei ištuštėjus, abu solistai išprašė iš kompozitoriaus natas ir net pabandė šią dainą atlikti. Nesakysi, kad jiems nepasisekė, bet kompozitorius tarstelėjo, jog rašydamas šią dainą iškart numatė jos atlikėją. Visi suprato, tai netrukus ir paaiškėjo, jog daina buvo parašyta Virgilijui Noreikai.

Tarp kitko, beveik prieš 60 metų (1966 m.) „Neringoje“ gimė ir dar viena ypač populiari kompozitoriaus Algimanto Raudonikio daina „Lauksiu tavęs ateinant“ („Skinsiu raudoną rožę“), kurią parašė žmonai Aldonai, nes buvo pernelyg ilgai „Neringoje“ užsisėdėjęs ir namo reikėjo grįžti su dovana.

Bet tokiais linksmais prisiminimais grįžkime į balandį. Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, o balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena. Lietuviai mėgsta gydytis, nes mūsų kultūroje liga priklausė aukštesniajai klasei. Isterijos priepuoliai, spazmai, migrenos ir podagros – visa tai buvo dvarų gyventojų privilegija. Liga netgi pradėjo atlikti patogaus alibi vaidmenį – ja buvo galima pateisinti pralaimėjimus ir gebėjimų stygių. Liga – puikus pasiteisinimas dėl nesėkmių ir savotiška gynybinė strategija. Iš nugirstų žinučių įsiminė, jog Italijoje ir kitose šalyse vietoje recepto gydytojai dažnai išrašo pakvietimus į koncertus, spektaklius, ir valstybė skiria tam lėšų.

Be šių švenčių, balandį dar bus Velykos ir prasidės vasaros laukimas. Tekstą pavadinau „Tobulos vasaros belaukiant“, nes, sako, šiemet ji tokia bus – nei per karšta, nei per šalta, nei lietinga, nei alinančiai sausa.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt