Dauguma mūsų vaikus auklėjame taip, kaip auklėjo mus vaikystėje. Tai vyksta nesąmoningai: išgyventos vaikystės traumos ir emocijos dažnai perkeliamos ant vaikų pečių siekiant išauklėti „tikru“ žmogumi ar apsaugoti. Naudojami autoritariniai auklėjimo scenarijai: „padėk į vietą“, „neimk“, „nelįsk“, „neišsipurvink“, „nenugriūk“, „gerai mokykis“, „daryk namų darbus“ ir pan. Baimė būti netobulais tėvais, nerimas, jog atsitiks kažkas blogo, kad vaikas užaugęs nebus genijumi, kad blogai mokysis ir t. t., verčia nuolat kontroliuoti ne tik savo vaikus, bet ir visą aplinką.