Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis abejoja, ar europinės sankcijos gali priversti faktinį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką pakeisti užimtą poziciją protestuotojų atžvilgiu. Ministras įsitikinęs, kad politinė parama Baltarusijai turėtų būti, tačiau pokyčius šalyje gali išsikovoti tik pati baltarusių visuomenė.
„Iš tikrųjų Europos Sąjunga visada rėmė politinę visuomenę, tai yra demokratines vertybes. Galų gale po kiekvienų (Baltarusijos – ELTA) prezidento rinkimų buvo pažeidimai, buvo įvedamos sankcijos, tas spaudimas buvo išlaikomas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras akcentavo, kad reikia suvokti, jog europinės sankcijos yra švelnesnio pobūdžio spaudimas. Visgi R. Karoblis teigė, kad daliai Baltarusijos režimo atstovų sankcijos yra didelis diskomfortas.
„Turbūt kai kurie (asmenys – ELTA) yra pripratę, bet kai kuriems dėl to yra sukeliami dideli nepatogumai ir didelis diskomfortas“, – sakė jis.
Ministras taip pat pripažįsta abejojantis, kad įvestos europinės sankcijos visiškai pakeistų A. Lukašenkos poziciją šalyje vykstančių protestų atžvilgiu.
„Kad visiškai pakeistų tai (mažai tikėtina – ELTA). (...) Visgi tai išsikovoti pirmiausiai yra Baltarusijos tautos reikalas ir uždavinys. Politiškai parama gali būti, bet iš esmės tai yra Baltarusijos vidaus dalykas“, – savo nuomonę dėl europinių sankcijų funkcionalumo išsakė R. Karoblis.
R. Karoblis teigia pritariantis minčiai, kad pokyčių raktas yra pačioje visuomenėje, o ne už jos ribų.
„Revoliucijų eksportas neveikia ir tai nėra Vakarų metodai“, – akcentavo ministras.
ELTA primena, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis trečiadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) greitu metu įves sankcijas „dideliam skaičiui“ asmenų, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą Baltarusijoje.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
ELTA