Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kurio metu bus rekonstruotas T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, su centrine miesto dalimi jungianti kelis rajonus. Naujojo kolektoriaus trasa drieksis apie 1,2 km – nuo T. Narbuto gatvės įdubos, Saltoniškių ir Sėlių gatvėmis iki Upės gatvės, kur bus įrengta paviršinių nuotekų valykla.
Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros, smėlio ir naftos gaudyklės bei taršos monitoringo sistema. Tai užtikrins, kad beveik 105 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į nuotekų tinklus ir nebetvindys gatvių. T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektas šiemet paskelbtas geriausiu Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektu.
„Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija – vienas dižiausių ir svarbiausių dešimtmečio regioninių projektų Lietuvoje. Jį įgyvendinus, bus ne tik eliminuota dėl liūčių kylanti atskirų sostinės gatvių užtvindymo rizika ir su tuo susiję nepatogumai, bet ir sprendžiami aktualūs aplinkosaugos klausimai, nuotekos bus valomos“, – teigia „Grindos“ valdybos pirmininkas Povilas Poderskis.
Dėl intensyvios urbanizacijos pastaraisiais metais į lietaus surinkimo vamzdyną patenkančio vandens kiekis padidėjo kelis kartus. Savivaldybės įmonė „Grinda“ T. Narbuto gatvėje paklos naują beveik 2 m skersmens lietaus nuotekų surinkimo vamzdį, nes senojo, prieš pusšimtį metų suprojektuoto ir įrengto 0,8 m skersmens kolektoriaus pralaidumo nebepakanka, todėl smarkesnių liūčių metu T. Narbuto gatvės dalis būdavo užtvindoma, sukeldama miestui ir jo gyventojams didelius nepatogumus.
Narbuto gatvės lietaus nuotekų sistemos rekonstrukciją bendrovė „Grinda“ atliks pati, nes keturis kartus paskelbus tarptautinius konkursus šį projektą įgyvendinti nesiryžo nei viena Lietuvos ar užsienio įmonė.
„Patirties įgyvendinant tokius didelius kompleksiškus inžinierinius projektus Lietuvos įmonės daug neturi, tačiau mes nebijome imtis lyderystės ir perimti geriausią Vokietijos ir Skandinavijos specialistų patirtį. Pasirengimas šio projekto vykdymui rodo aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją. Tokio dydžio ir apimties projektas Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinamas,“ – sako projektą vykdančios UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Norint sudaryti kuo mažiau nepatogumų vilniečiams, didžiąją dalį kolektoriaus tiesimo darbų bus atliekama naudojant pažangią požeminio gręžimo (mikrotuneliavimo) technologiją, kuris itin populiarus Europos šalyse.
Siekiant kuo mažiau trikdyti įprastą miesto gyvenimą, didžiąją parengiamųjų darbų dalį numatoma atlikti iki rugsėjo 1 d. Nuo rugpjūčio 16 iki 31 d. T. Narbuto gatvės dalyje planuojama įrengti mikrotuneliavimo prieduobių pamatai, todėl gyventojams važiuojantiems centro link rekomenduojama rinktis maršrutą per Laisvės prospektą, Sėlių bei Kęstučio gatves, ar per Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvę. Po rugsėjo 1 d. didžioji dalis statybos darbų persikels į Upės ir Saltoniškių gatves, kur prasidės lietaus nuotekų tinklo rekonstravimo ir valymo įrenginių statybos darbai. Vėliau darbai T. Narbuto gatvėje bus atnaujinti 2020 m. pavasarį.
Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų tinklo tvarkymo projektą planuojama užbaigti iki 2021 metų. Preliminari šių darbų kaina – 5,14 mln. Eurų.
Tuo pat metu projektuojami ir Geležinio Vilko gatvės bei Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimo rangos darbai, kuriuos numatoma pradėti kitąmet, o baigti – 2022 metais. Požeminio gręžimo metodu čia planuojama tiesti 2 m skersmens kolektorių. Ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių-Kareivių, Savanorių-Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstrukciją.
Šie projektai yra rengiami trimatėje aplinkoje (3D), vadovaujantis BIM (Building Information Modelling) metodologija ir standartais – tai leidžia sutrumpinti projektavimo laiką, sumažina projektavimo klaidų riziką ir vėliau – statinių eksploatacijos kaštus.
Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Viso projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).