Dažnas kartais pagalvoja, kad Lietuva labai mažytis ir niekuo neišsiskiriantis kraštas, kad per parą jį galima skersai ir išilgai išvažinėti, išlakstyti. Iš tikrųjų tai labai miniatiūrinė šalis, anot poetų, telpanti į „Čiurlionio karalių delnus... ant gaublio mažas lopinėlis... lašelis tyro gintaro...“, bet išvaikščioti jos taip greitai neįmanoma. Kartais mes tiesiog nežinome, kas slypi už mums pažįstamos kalvos, kas vyksta peržengus gimtojo miestelio slenkstį, kas slepiasi Lietuvos užkabariuose, kuo garsėja mažesni Lietuvos miestai, kaimai, girios, ežerai.