PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Spalio 18 d. 11:47

Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda pristatoma Baltarusijoje

Šiauliai

Akimirka iš parodos atidarymo Chaimo Frenkelio viloje (Fot. M. Pocienė, 2015 m.). Nuotraukų galerijoje parodos eksponatų išvežimas į Baltarusiją (Fot. J. Kirkilaitė, 2017 m.)

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt


17414

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienį, Gardino valstybiniame religijos istorijos muziejuje (Baltarusija) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui“. Parodoje lankytojai susipažins vieninteliu žinomu lietuvių kunigu-savamoksliu skulptoriumi, kuris, kurdamas patrauklią bažnytinę aplinką, atvėrė sau ir kitiems sakralaus meno slėpinius. Paroda veiks iki 2017 m. gruodžio 10 d.


Foto galerija:

fot-j-kirkilaites-1.jpg
fot-j-kirkilaites-3.jpg
fot-j-kirkilaites-6.jpg
fot-j-kirkilaites-8.jpg
fot-j-kirkilaites-9.jpg

Pastaraisiais metais Šiaulių „Aušros“ muziejus 1–2 savo parodas pristato užsienio valstybių muziejuose. Glaudžius ryšius, grindžiamus bendra kaimyninių tautų istorija, „Aušros“ muziejus palaiko su Baltarusijos muziejais. Dar 2013 m. Gardino valstybiniame istorijos ir archeologijos muziejuje buvo atidaryta „Aušros“ muziejaus paroda „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. 2014 m. užsimezgė bendradarbiavimas su Gardino valstybiniu religijos istorijos muziejumi, kuris 2015 m. gruodį Šiauliuose pristatė paroda „Krikščionybės siužetai XIX a. italų graviūrose“.

2017 m. spalio 18 d. rytą į Gardino valstybinį religijos istorijos muziejų iškeliavo „Aušros“ muziejaus parodos „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui“ eksponatai. Paprastai „Aušros“ muziejus užsienyje eksponuoja lengviau transportuojamas kilnojamąsias parodas, kurių didžiąją dalį sudaro skaitmeniniai stendai ar smulkesni eksponatai. Ši paroda išiskiria savo dydžiu ir eksponatų gausa – į Baltarusiją iškeliavo 58 Antano Rimavičiaus skulptūros ir bareljefai.

Specialiai šiai parodai „Aušros“ muziejus išleido A. Rimavičiaus asmenybę ir kūrybą pristatantį iliustruotą leidinį (sudarytojai: Raimundas Balza, Odeta Stripinienė, 96 p.). Leidinio tekstai išversti į latvių, anglų, baltarusių kalbas. Į baltarusių kalbą išversti ir visi parodos tekstai.

Paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui“ reprezentuoja krikščionybės katalikiškosios šakos sakralųjį meną ir Gardino valstybinio religijos istorijos muziejaus lankytojus supažindins su neatskiriamais jo atributais – sakraliąja medine skulptūra.

Kunigo ir savamokslio skulptoriaus A. Rimavičiaus gyvenimas ir kūrybinis palikimas ilgą laiką buvo nepelnytai primiršti. Palikęs ryškius ganytojiškos ir kūrybinės veiklos pėdsakus Latvijoje, ten ir atgulęs amžino poilsio jis didelę dalį skulptūrų testamentu paliko tėvynei Lietuvai.

A. Rimavičius (Rimawicze, Rimowicz) gimė 1865 m. spalio 28 d. Šakynos ūkininko Juozo Rimavičiaus šeimoje. Pradinį mokslą baigė Šakynos parapinėje mokykloje, vėliau mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, ją baigęs, tik trumpam parvyko į Kauną, kad būtų įšventintas į kunigus, o visą likusį gyvenimą nugyveno katalikiškoje Latgaloje, kuri tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas, mišrios nacionalinės sudėties (gyveno daug rusų, lenkų, lietuvių), tad dirbti ganytojišką darbą, kunigauti nebuvo lengva.

Kunigas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą nuo 1920 m. iki pat mirties 1933 m. (palaidotas Rubenėje (Rubene). A. Rimavičius buvo sudėtingo charakterio, bet meniškos prigimties, labai energingas ir nagingas bažnyčių atnaujintojas, jo meilė menui nebuvo atribota nuo meilės krikščioniškai tiesai.

A. Rimavičius širdimi buvo Lietuvoje ir labai jos ilgėjosi. Rašė į Lietuvos spaudą, bendravo su šakyniškiu žurnalistu ir literatūrologu Aleksandru Merkeliu. Daug džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo jam suteikė 1930 m. Kaune įvykusi jo darbų paroda, gražus jos įvertinimas.

„Aušros“ muziejaus paveldėtų A. Rimavičiaus skulptūrų skaičius įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas. Antrojo pasaulinio karo metu muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944 m., kai į Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos sandėlį pataikė bomba ir sunaikino 46 didžiausias medines skulptūras. Iš nuotraukų matyti, kad tai buvo labai įspūdingi kūriniai. Šiuo metu muziejuje saugomos 132 skulptūros. Nemažai A. Rimavičiaus kūrinių liko Latvijoje.

A.Rimavičiaus kūriniai – tai nacionalinis mūsų turtas. Profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais, jo kūrinius galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos bei Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.

Tikimasi, kad paroda susilauks Gardino, kuriame dar nuo LDK laikų yra išlikę ne vieni katalikiški maldos namai, visuomenės dėmesio.

Projektą pristato: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Šiaulių miesto savivaldybė, LR generalinis konsulatas Gardine.