PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Birželio 25 d. 13:38

Vilniuje surengtas piketas dėl nukabintos atminimo lentos K. Škirpai: susirinkę mano, kad grįžtama prie sovietmečio praktikų

Vilnius

Protesto akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA


306358

Savaitgalį Vilniuje nukabinus neteisėtai penktadienį pakabintą atminimo lentą pulkininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga antradienį prie sostinės savivaldybės suengtas piketas, kuriame buvo išreikštas pasipiktinimas dėl atminimo lentos nukabinimo.

Grupelė susirinkusiųjų prisiminė sekmadienio įvykius, kai savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai su policijos pareigūnų pagalba nukabino ant Lietuvos apeliacinio teismo sostinėje neteisėtai pakabintą K. Škirpai skirtą atminimo lentą. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad buvo sulaikyti.

K. Škirpos atminimo lentos pakabinimą inicijavusio Nacionalinio susivienijimo pirmininkas antradienį piketo prie Vilniaus savivaldybės metu žurnalistams sakė, kad šiuo protestu „tęsiama kova“, siekiant, jog pulkininko K. Škirpos atminimas būtų įprasmintas.

V. Radžvilas akcentavo, jog K. Škirpa yra 1941 metų Birželio sukilimo simbolis. Jo teigimu, būtina tinkama įvertinti ir minėto įvykio prasmę. Nacionalinio susivienijimo lyderio teigimu, deja, šiandien, kalbant apie Birželio sukilimą, esą neretai girdimas Kremliaus naratyvas.

„Niekas neneigia, kad Birželio sukilimas vyko nepaprastai sudėtingomis sąlygomis ir yra paženklintas tragedijos žymia, bet šiandien klausimas yra toks – ar mes patys objektyviai, sąžiningai įvertiname su visomis šviesiomis ir tamsiomis pusėmis, ar to nėra. Šiandien sukilimo pasakojimas faktiškai yra Kremliaus naratyvo apie skilimą kartojimas ir tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Kremlius užvaldo mūsų istoriją

Toks požiūris į sukilimą yra neregėtas ir daugelį metų besitęsiantis faktinis pasityčiojimas iš milžiniškos dalies tautos, kuri tomis tragiškomis dienomis buvo grūdama į Sibirą, žudoma ir mums faktiškai pasakoma, kad jūs neturėjote teisės sukilti“, – dėstė V. Radžvilas.

Jis, prisiminęs sekmadienio įvykius, kai nuo Lietuvos apeliacinio teismo buvo nukabinta K. Škirpai skirta atminimo lenta, pažymėjo manantis, kad prieš lentos nukabinimą protestavusius asmenis pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą.

„Buvo panaudota absoliučiai brutali jėga, kuri neturi jokio pateisinimo ir net nežinomas jos užsakovas. Tai jau, gerbiamieji, yra grįžimas prie praktikų, kurios buvo įprastos sovietmečiu ir dabar, neabejoju, galioja kokioje Baltarusijoje ar Putino Rusijoje. Taip policija taikių žmonių nevaiko“, – pabrėžė V. Radžvilas.

ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.

Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.

Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Galiausiai lenta buvo nukabinta.

Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.