"Kaip manai, kada viskas prasidėjo?" - Renata skubai gurkštelėjo balto vyno ir pakėlė klausiančias akis į "mirtiną" draugę Audronę. Audronė nervingai pasitaisė ilgus, kone juosmenį siekiančius varno juodumo plaukus, kuriais, beje, labai didžiavosi, ir įdėmiai pažvelgė į draugę. "Visi jie tokie. Atiduodi "tam svoločiui" gražiausius savo gyvenimo metus, kruopščiai dėliodama jo marškinius į lentynas, iki kraujo nusibraižai nagus, begamindama jo mėgiamiausius bulvinius blynus. Ir še tau", - Audronė nervingai sukikeno ir sučežino saulėgrąžų maišelį. Yra dėl ko kikenti: jau mėnuo, kai ji, tiesiai šviesiai sakant, yra gyvnašlė - vyras yra, bet jo kaip ir nėra. Kaip tai kur? Išėjo pas kitą. Pas jauniklę gražuolę - savo kolegę.