Prieš penkerius metus panevėžietė Jekaterina Švelnė prisijungė prie šeimų, auginančių autistiškus vaikus, bendruomenės. Kelio pradžioje, turint daug energijos, esant jaunesniems, buvo manyta, kad visus sunkumus tėvai įveiks patys, tačiau ilgainiui, dėl nuolatinės nemigos, vis naujų atsirandančių iššūkių, pradėjo prastėti sveikata, tapo akivaizdu, kad aktuali ir psichologinė pagalba. Moteris dalijasi, kad atrasta bendrystė su kitais autistiškų vaikų tėvais neįtikėtinai sustiprino: „Kai atvykau į autistiškų vaikų stovyklą, susižavėjau žmonėmis ir jų kuriama verte. Mūsų bendruomenėje jie ypatingi: gražūs siela, tvirti charakteriu ir itin atjaučiantys. Pas mus svetimų vaikų nėra.“