PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2017 m. Lapkričio 6 d. 20:28

Europos čempionė D. Kutkaitė Lietuvos meninę gimnastiką kelia į naujas aukštumas

Vilnius

Alfa.lt nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


19369

Žymiausia visų laikų Lietuvos gimnastė Dalia Kutkaitė prieš trejus metus grįžo į Lietuvą ir atsidavė darbui su jaunosiomis Lietuvos sportininkėmis. 1982 metų Europos meninės gimnastikos čempionė jau trečią kartą surengė savo vardo taurės varžybas, kurios susilaukė daug teigiamų atsiliepimų iš svečių, o varžybų lygis auga su kiekvienais metais.

37.jpg

D. Kutkaitės taurės varžybos sekmadienį vyko Vilniaus „Siemens“ arenoje. Čia žiūrovai galėjo išvysti tokias tituluotas sportininkes, kaip pasaulio ir Europos čempionė rusė Aleksandra Soldatova, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių šeštos vietos laimėtoja baltarusė Jekaterina Galkina, tituluota bulgarė Neviana Vladinova, publikas visame pasaulyje žavinti gruzinė Salomė Pažava.

„Varžybos pavyko labai šauniai. Džiaugiuosi, kad į Vilnių suvažiavo daug tituluotų gimnasčių, todėl buvo gražus ir įspūdingas renginys“, - naujienų agentūrai ELTA sakė varžybų organizatorė D. Kutkaitė.

Dalios Kutkaitės taurės individualiose moterų varžybose Lietuvai atstovavo 18-metė Elizabet Vera Rosican (Elisabeth Vera Rositsan). Jai teko kovoti su tituluotomis ir labiau patyrusiomis užsienio sportininkėmis.

„Lietuva dar yra atgimimo kelyje. Pas mus auga jauna labai gerų gimnasčių karta. E. Vera Rosican tarp 12-os dalyvių liko 12-a, bet ji tarp elitinių sportininkių pasirodė garbingai. Jai teko varžytis su pasaulio ir Europos čempionatų prizininkėmis, todėl kažko daugiau tikėtis buvo nerealu. Tai jai buvo svarbus startas ir naudinga patirtis“, - kalbėjo daugkartinė Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkė D. Kutkaitė.

Šis turnyras - vienas ryškiausių D. Kutkaitės pasiekimų Lietuvoje. Turnyras persikėlė į didžiausią Vilniuje „Siemens“ areną, o dalyviai ir svečiai garsiai kalba, kad tokioje arenoje su tokio lygio gimnastais jau gali vykti ir pasaulio taurės varžybos ar net planetos pirmenybės. Varžybos jau yra įtrauktos į Pasaulio gimnastikos federacijos (FIG) kalendorių.

„Esu labai patenkinta, nes per trejus metus padaryta daugiau negu buvo įmanoma. Jeigu Lietuvos meninė gimnastika 20 metų buvo visiškoje duobėje ir ši sporto šaka buvo beveik apmirusi, tai treji metai yra labai mažas laiko tarpas, o padaryta jau tikrai daug“, - pabrėžė D. Kutkaitė.

Šių metų gegužės mėnesį Vengrijoje vykusio Europos meninės gimnastikos čempionato jaunimo grupės komandų finale D. Kutkaitės treniruojama Lietuvos rinktinė užėmė šeštąją vietą. Tai - didžiausias pasiekimas Nepriklausomos Lietuvos meninės gimnastikos istorijoje.

„Buvo surinkta labai gera komanda. 2003-2004 metų gimimo mergaitės yra labai gabios. Po atrankos subūrėme labai stiprią komandą, o didžiulis noras, geras specialistų kolektyvas ir teisingas darbo planas lėmė tokį rezultatą. Šešta vieta yra nerealus visos komandos pasiekimas, nes mes varžėmės su tų šalių sportininkėmis, kurios treniruojasi du kartus per dieną, turi savo sporto bazes, - kalbėjo D. Kutkaitė. - Pas mus yra sunkumai su salėmis, su treniruotėmis, su stovyklomis. Mergaitės buvo surinktos iš skirtingų miestų, jas reikėdavo suburti. Visą tą kelią reikėjo praeiti, todėl toks pasiekimas yra didvyriškas rezultatas“.

D. Kutkaitė džiaugėsi, kad menine gimnastika nori užsiimti vis daugiau mergaičių: „Yra labai didžiulis postūmis, atsiranda konkurencija, kuri veda sportą į priekį“.

Būtent su komandine rungtimi D. Kutkaitė sieja didžiausias viltis ateityje. Asmeninėse varžybose konkurencija yra milžiniška ir norint kovoti dėl aukščiausių vietų, reikia surasti neeilinių gabumų mergaites. Šių metų pasaulio pirmenybėse Italijoje Lietuvos atstovė Veronika Prončenko daugiakovėje užėmė 56-ąją vietą, o E. Vera Rosican liko 73-ia tarp 90 dalyvių.

„Manau, kad stiprioji mūsų pusė bus komandinės varžybos, nes individualiose rungtyse yra be galo sunku. Tam reikia turėti ypatingo ryškumo mergaites, nes varžybose yra didžiulė konkurencija. Tuo tarpu komandinėse varžybose daug kas priklauso nuo geros kompozicijos, todėl atsiranda daugiau šansų parodyti gerą rezultatą, bet tai irgi yra nelengva“, - svarstė D. Kutkaitė.

Tituluota Lietuvos sportininkė įgėlė Lietuvos sporto politikai. Mat norint tikėtis didesnio dėmesio ir finansavimo, reikia pasiekti itin aukštus rezultatus. Tuo tarpu sąlygos ruošiant jaunuosius sportininkus ir toliau lieka labai kuklios.

„Visi sunkumai priklauso nuo finansavimo galimybių. Pas mus yra tokia sistema, kad iš pradžių tu turi parodyti rezultatą ir tik tada kalbama apie kažkokį finansavimą. O visas procesas, reikalingas aukšto lygio sportininkui paruošti, nelabai kam įdomus. Pas mus vienintelis išsiskiriantis sportas yra krepšinis, o visi kiti sportai gyvena pagal savo išgales, - pabrėžė D. Kutkaitė. - Esu dėkinga Kūno kultūros ir sporto departamentui bei gimnastikos federacijai, kurie pagal galimybes mane palaikė ir man padėjo. Ypač jų pagalba buvo svarbi organizuojant mano vardo turnyrą. Visgi ypatingai noriu padėkoti tėveliams, kurie, neskaičiuodami talentų, nepaisydami bemiegių naktų, padėjo man rengti turnyrą. Taip mes ir sukamės“.

D. Kutkaitė prisipažino, kad tinkamų salių, užsiiminėti menine gimnastika ne tik trūksta, bet ir išvis nėra. Ji nesitiki ypatingos valstybės pagalbos, nes viskas dažniausiai baigiasi tik kalbomis.

Nuo 1991 iki 2015 metų Ispanijoje gyvenusi ir su šios šalies meninės gimnastikos rinktine Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse dalyvavusi D. Kutkaitė pasakojo, kad užsienyje tiek požiūris į sportą, tiek sąlygos skiriasi kaip diena ir naktis.

„Ispanijoje visoms sporto šakoms yra skiriamas vienodas dėmesys. Į sportą investuojama nemažai pinigų, todėl tokių problemų, kaip salių nebuvimas ten nėra. Žinoma, grįžusi į Lietuvą turėjau susitaikyti su kitokia realybe. Kaip sakoma, nauja patirtis“, - teigė D. Kutkaitė.

Nepaisant to, meilė savo sporto šakai ir vaikams toliau motyvuoja buvusią Europos čempionę dirbti Lietuvoje ir atgaivinti meninės gimnastikos sporto tradicijas.

„Pirmiausia norėčiau, kad pas mus būtų vieningas kolektyvas, siekiantis vieno tikslo - Lietuvos gimnastikos lygio kėlimo. Tai yra vienas iš komponentų, kuris yra labai svarbus. Kita mano svajonė yra turėti normalią bazę, kur būtų galima treniruoti vaikus ir siekti aukščiausių rezultatų“, - pridūrė labiausiai tituluota Lietuvos meninės gimnastikos atstovė.

ELTA