Siūlo naujus Konstitucinio Teismo teisėjų nusišalinimo pagrindus: tai susiję su jų buvusia politine veikla

Lietuva

Konstitucinis Teismas. ELTA / Dainius Labutis

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

345091

Siekiant išlaikyti aukštą pasitikėjimą Konstituciniu Teismu (KT), siūloma įtvirtinti jo teisėjų pareigą nusišalinti, kai kyla galimas interesų konfliktas dėl anksčiau jų vykdytos politinės veiklos.

Tai numatančias KT įstatymo pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė kartu su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegomis.

Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti du naujus KT teisėjo nusišalinimo pagrindus. Tokią pareigą turėtų teisėjas, kuris iki jo paskyrimo yra aktyviai dalyvavęs politikoje kaip valstybės politikas arba buvo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju.

„Šiuo metu tokio teisėjo nusišalinimas paliekamas tik jo diskrecijai. Dėl to teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama aiškiai apibrėžti teisėjo nusišalinimo sąlygas bei įvesti atšalimo laikotarpį – vienerių metų pauzę, kurią politikas turėtų padaryti nuo politinės veiklos, jei jis pageidauja tapti KT teisėju. Ši vienerių metų pauzės trukmė pasirinkta remiantis analogija su kitomis sritimis (pavyzdžiui, valstybės tarnyboje taip pat egzistuoja vienerių metų atšalimo laikotarpis). Toks reguliavimas didins pasitikėjimą KT bei padės šio teismo teisėjams geriau valdyti interesų konfliktus, užtikrinti nešališkumą bylose“, – komentuodama įstatymo pataisas Eltai sakė jų iniciatorė A. Širinskienė.

Pasak jos, Europos Komisija (EK) teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje dar 2023 m. atkreipė dėmesį, kad politikus skiriant KT teisėjais Lietuvoje nėra taikomas joks atšalimo laikotarpis.

Be to, anot jos, KT teisėjų nusišalinimo tvarka nesukonkretina atvejų, kaip elgtis politikui, tapusiam teisėju, kuomet jis, kaip teisėjas, teisme dalyvauja svarstant klausimus dėl jo rengtų teisės aktų arba įstatymų, kurių priėmime jis dalyvavo.

Jei Seimas pritartų A. Širinskienės inicijuotoms įstatymo pataisoms, KT teisėjas turėtų nusišalinti, jei teismą pasiektų teisės aktas, kurį anksčiau jis yra rengęs, teikęs svarstyti ar dėl jo balsavęs.

Tokia pareiga galiotų ir KT teisėjui, kuris su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ar buvo su jais susijęs politinio pasitikėjimo ryšiais. Šis KT teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas būtų taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis. Taip pat tokiu atveju, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, kai teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla.

Taip pat įstatyme įtvirtintas KT teisėjo nusišalinimas dėl „kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“. A. Širinskienės teigimu, ši nuostata nėra pakankamai aiški, dėl to sąlygoja skirtingą taikymo praktiką ir kelia klausimus dėl teismo sprendimų politizavimo.

KT įstatymo pataisas taip pat pasirašė Seimo nariai Linas Urmanavičius, Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Domas Griškevičius, Saulius Skvernelis, Jekaterina Rojaka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt