Seimas spręs, ar dar viena institucija turi stebėti būtiniausių prekių kainas

Lietuva

Maisto produktai. Dainius Labutis / ELTA nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS

Seimas spręs, ar įpareigoti Vyriausybės strateginės analizės centrą nuolat analizuoti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainas.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas: už balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 21 susilaikė. Jų tolesnis svarstymas numatomas 2025-ųjų pavasarį.

Kaip sakė pataisų iniciatorė Jekaterina Rojaka, kainų stebėjimu ir jų lyginimu siekiama sumažinti spekuliacijas ir apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos kainodaros. Pasak jos, tai leistų analizuoti jau turimus duomenis, kuriuos kaupia skirtingos institucijos.

„Bendro vieno langelio principo ten, kur galutinis vartotojas galėtų susipažinti, analitikai lengvai pasinaudotų šitais duomenimis. Deja, jų neturime. Šiuo atžvilgiu ir siūloma visus duomenis akumuliuoti, stebėti kainų formavimo etapus, nes dažnai pastebime, kad infliacijai prasidėjus kainos pradeda kilti gerokai anksčiau nei verslas patiria išlaidas. Šis stebėsena leistų skaidrinti rinką ir didinti sąžiningą konkurenciją“, – pristatydama pataisas Seime teigė J. Rojaka.

Jos teigimu, kitos šalys irgi taiko panašią kainų stebėseną: „Stebi kainas, jų formavimą ir infliacijos spiralės formavimo etapus“.

Buvusi Vyriausybės kanclerė konservatorė Giedrė Balčytytė mano, kad naują instituciją įtraukiant į kainų stebėjimą gali būti dubliuojamos funkcijos, o verslui būtų užkrauta papildoma našta. Be to, anot jos, komercinės informacijos viešinimas ir dalijimasis tarp rinkos dalyvių turėtų konkurencijos ribojimo rizikų.

Tuo metu „valstiečių“ frakcijos narys Ignas Vėgėlė teigė, kad pataisomis norima suteikti teisę iš privačių asmenų sužinoti prekių ar paslaugų kainodarą: „Mes juk lendame į privačią rinką.“

Konservatorius Mindaugas Lingė teigė norintis sužinoti, kiek tokia tvarka galėtų sumažinti infliaciją ir kainas, o Artūras Zuokas abejojo, ar stebėsena duos naudos.

„Manote, jeigu stebėseną sustiprinsime, išleisime tam kažkokią dalį viešųjų lėšų, nuo to žmonės, kurie negali įpirkti maisto produktų, jausis geriau, jeigu mes paaiškinsime, kodėl taip yra?“ – svarstė jis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad tokia stebėsena „nieko esmingai nenuspręs“: „Išsiaiškinus kainodarą bus norima ją kaip nors reglamentuoti, kištis į kainų reguliavimo procesą.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt