Žydrūnė, tarsi kažkieno rankų paliesta, atsisuko. Nieko šalia nebuvo, bet jausmas, tarsi kažkas nori tave apkabinti, nepaleido. Mergina pakėlė galvą ir balkone išvydo Jį. Nuo keisto dar niekad nepatirto jausmo ji net nutirpo. Nudelbė akis, vėl pakėlė, vėl nudelbė. Suvokusi, kad elgiasi keistai ir gal nelabai dorai, norėjo sprukti, bet nepajėgė. Padai, rodos, prilipo prie žemės - susilieję žvilgsniai neketino paleisti nei jos, nei, rodos, Jo.