PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Kovo 5 d. 14:15

Lankytojų iš viso pasaulio simpatijos – muziejaus atsiliepimų knygose

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt


30760

Atsiliepimų knygose – sveikinimai ir linkėjimai iš viso pasaulio. Šiais metais 15 metų jubiliejų švenčiantis Smalininkų senovinės technikos muziejus lankytojų pripažinimą ir simpatijas užkariavo nuo pat savo gyvavimo pradžios. Geriausias to įrodymas – trys atsiliepimų knygos, kuriose muziejaus lankytojų palikti įrašai nuo 2005 metų gegužės iki 2017 metų pabaigos.

Dvi iš jų pilnai prirašytos, o trečiojoje dar yra trečdalis vietos. Muziejaus šeimininkas Justinas Stonys „Mūsų laikui“ leido peržvelgti visas šias tris knygas, kuriose vien tik pagiriamieji žodžiai ir šilčiausi linkėjimai. Savo atsiliepimus ranka surašė ne tik vietiniai smalininkiečiai, jurbarkiečiai, svečiai iš visos Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Padėkas ir linkėjimus gimtąja kalba rašė svečiai iš Europos, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, net Afrikos ir Azijos. Smalininkuose J. Stonio muziejuje lankėsi svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Austrijos, Olandijos, Belgijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Švedijos, Italijos, Bosnijos ir Hercagovinos, Pietų Korėjos, Bolivijos, Maroko, Argentinos, Šri Lankos. Galima pasiskaityti padėkų žemaičių, vokiečių, anglų, ispanų, rusų, latvių, prancūzų, turkų ir kitomis kalbomis. Svečiai, kurie apsilankė Smalininkuose – patys įvairiausi. Nuo alpinistų iki ministrų. Nuo darželinukų iki mokslininkų. Nuo J. Stonio artimųjų iki jo klasiokų. Nuo baikerių iki jaunavedžių pulko. Nuo aukštaičių iki žemaičių. Nuo politikų iki verslininkų. Nuo policininkų iki ugniagesių.

Dažniausiai lankytojai džiaugiasi ir giria J. Stonį už jo entuziazmą, stebisi ir žavisi, ką gali padaryti vienas žmogus. Dažna mintis, kad šiame muziejuje yra daug įdomių eksponatų, bet pats įdomiausias yra pats Justinas Stonys, kurį dažnas pavadina šviesuliu, švyturiu, savo šalies patriotu, įsimena muziejaus šeimininko žavesys ir humoras. „Didžiausias turtingos ir unikalios kolekcijos turtas – pats Justinas. Norisi klausytis amžinybę. Apie jus reikia knygas rašyti ir filmus kurti“, - rašo vienas muziejaus lankytojas. Užsukusieji į muziejų dėkoja ne tik už įdomias ekskursijas, bet ir skanius obuolius, saldainius ir medų, kuriuo vaišina pats Justinas. Vietiniai smalininkiečiai Justinui dėkoja už tai, kad sulaukus svečių Smalininkuose yra ką parodyti.

Yra ir tokių lankytojų, kurie apsidžiaugia čia radę savo artimiesiems priklausančių daiktų. Kitus muziejus nukelia į vaikystę, jaunystę - pamato techniką, su kuria jaunystėje dar teko dirbti.

Pats pirmasis įrašas – tuometinio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo, kuris 2005 metų gegužės 22 dieną J. Stoniui palinkėjęs pasitenkinimo įgyvendinant visus savo projektus. Ir dar fortepijoną nupiešęs. Paskutinis – 2017 metų gruodžio 26 dienos VGTU geodezijos ir kadastro katedros vedėjos doc. dr. Jūratės Sužiedelytės Visockienės įrašas, kuriuo mokslininkė džiaugiasi, kad muziejus priglaudė geodezinius eksponatus. „Dėkojame muziejaus savininkui už didžiausias pastangas, optimizmą ir suteiktą vietą eksponatams patalpinti“, - rašė ji.

Tarp įrašų – ir brangių, artimiausių žmonių palinkėjimai. 2009 metų liepos 27 dieną dukra muzikantė Žydrūnė parašė, kad džiaugiasi ir didžiuojasi savo tėvelio darbu, ryžtu, atkaklumu bei idėjomis. „Šis puikus muziejus yra man pavyzdys, kokius didžiulius darbus gali nuveikti žmogus, turintis daug nuoširdaus noro ir entuziazmo, pavyzdys, skatinantis pažvelgti į save, savo nuveiktas užduotis ir būsimus tikslus, stiprinantis ir duodantis mums, vaikams, jėgų eiti savo keliais.“ Savo piešinių J. Stoniui pripiešė ir jo proanūkės Vakarė, Augustė ir Gintarė 2014 metais.

„Tai mes ir dirbame taip, kad mus girtų. Stengiamės, kad dėkotų“, - sako pats Justinas, pajuokavęs, kad savo lankytojų tikrai neprašo jų girti. Žmonės patys taip nori. Jis pats atsiliepimų knygas, sakosi, pavartantis, paskaitantis. Ypač jam smalsu perskaityti atsiliepimus ypatingų, įdomių lankytojų. Sako, kad jam brangūs ir svarbūs visi įrašai, bet visada atkreipia dėmesį į mokslininkų, akademikų atsiliepimus, mat šie muziejaus lankytojai yra skeptiški, kritiški žmonės, ir jei jie pagiria, vadinasi, tikrai yra už ką.