Susisiekimo ministerijai užsimojus panaikinti apskrityse regiono kelių valstybės įmones, kurios buvo atsakingos už nevietinės reikšmės kelius, valdininkai visomis išgalėmis įrodinėjo, kad kelių priežiūra neliks be vietininkų, tikrai nenukentės. Įkūrus Kelių priežiūros centrą, keliai bus prižiūrimi, remontuojami dar geriau.
Visgi iš tų „pijarinių“ pažadų liko šnipštas. Vilniuje sėdintys valdininkai kelių remonto darbus organizuoja pagal pasenusius žemėlapius ir asfaltuoja kelius, kuriais į laukus važiuoja žemdirbiai. O tuo tarpu daugybė žvyrkelių, kuriais eismas intensyvus, kurie vingiuoja pro pat gyventojų langus, lieka be dėmesio. Taip pat žmonės pasigenda elementaraus susikalbėjimo su Kelių direkcijos valdininkais, įsiklausymo į jų iškeliamas problemas. Išsiuntę prašymą, paklausimą, gauna lakonišką atsakymą, kad viskas čia gerai, jau padaryta, priprasite.