Jeigu gyvenimą dažnas pavadiname kelione, tai likimą tikslinga būtų vadinti tos kelionės maršrutu, nubraižytu nematomos rankos, kuri ir veda mus juo, dažniausiai mums net nežinant. Tik atsigręžę atgal, į jau nueitą to kelio atkarpą, pastebime kažkokius dėsningumus, suvokiame, kad dabar būtume kitoje vietoje, su kitais žmonėmis, jei praeityje nebūtų vieno ar kito įvykio. Ypač tai pastebime sunkių išbandymų akivaizdoje, mat tuometinė nelaimė už savęs slepia ir didžiulę dovaną, žmogui leisdama tobulėti, ugdant valią ir ištvermę.
Tokia filosofija šiandien gyvena buvusi marijampolietė Audronė AVDOŠINA (g. 1971 m.), kurios gyvenimą į dvi dalis padalijo lemtingoji avarija, po kurios jauna moteris ilgą laiką buvo prikaustyta prie lovos, o invalido vežimėlio paslaugomis ir dabar tenka naudotis.