Keleiviai prabilo apie Lietuvos oro uostus: betvarkė, nebuvo jokios koronaviruso kontrolės

Vilnius

Vilniaus oro uostas © BNS

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

140998

Lietuvoje pamažėle vėl augant užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiumi ir griežtinant apsaugos priemones, neretai akcentuojama, kad užsikrėtusiųjų statistika būtų mažesnė, jei ne įvežtiniai koronaviruso atvejai. Pastaruoju metu lėktuvais skraidę ir Lietuvos oro uostais naudojęsi keleiviai sako, kad pasibaigus karantinui Lietuvos oro uostuose kontrolės visiškai nebuvo – niekas nežiūrėjo, ar keleiviai laikosi saugumo reikalavimų, ar atvykėliai neatskrido iš didelį sergamumą koronavirusu turinčių valstybių.

Nuo rugpjūčio 1 d. oro uostuose vėl tapo privalomos kaukės, o praėjusio karantino metu ikoniškais tapo temperatūros matavimo oro uostuose vaizdai. Kaip gegužę išsiaiškino Alfa.lt, apsaugos nuo virusų ir bakterijų priemonėms valstybės įmonė Lietuvos oro uostai plačiai atsegė piniginę ir pasiryžo išleisti 1,149 mln. eurų – valstybės įmonė taip skubėjo, kad tiekėjus pasirinko neviešindama atrankos kriterijų, o už kai kurias prekes galėjo ir permokėti.

Tačiau birželį oficialiai pasibaigus karantinui saugumas Lietuvos oro uostuose, rodos, tebuvo parodinis, „dėl vaizdo“. Bent jau taip teigia dalis Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostais liepą besinaudojusių keleivių.

Dėl betvarkės oro uostuose keleiviai skundžiasi įvairiose interneto platformose, forumuose ir portaluose, savo įspūdžiais keli keliavę asmenys su Alfa.lt pasidalijo ir tiesiogiai. Anot lėktuvais keliavusių asmenų, pagrindinės jų pastebėtos problemos – žmonės nesilaiko saugaus atstumo, netikrinama, iš kurių šalių į Lietuvą atvyko keleiviai.

„Grįžo giminaitis iš JAV. Gal tai sutapimas ar ne, bet jo niekas net netikrino, kaip ėjo su kitais, taip ir išėjo, net pats stebėjosi. Niekas net neužsiminė, kad reikia ką nors daryti. Parvežė sesuo, o jeigu būtų autobusais važiavęs? Pasidarė testą, ačiū Dievui neigiamas.“

„Pats neseniai grįžau iš Ispanijos – prieš savaitę, kai dar nereikėjo karantinuotis. Nustebau, kokia padrika tvarka, t. y. visai jokios tvarkos. Kas keisčiausia – neduoda pildyti jokios anketos. Nu gal mes maža šalis, mažai lėktuvų, ir taip atseka, kas šalia ko sėdėjo. Bet gal ir neseka. Net Ispanijoje, kur ir taip daug vietinių atvejų, davė pildyti formą su visais kontaktais, skrydžiu, vieta, kur sėdėjai lėktuve, ir tikrino, ar gerai užpildyta. Vilniuje, kur dar neseniai žaidė „superkontrolę“ ir kabinėjosi prie smulkmenų, kaip kad jei adresas, kur izoliuosiesi, nesutampa su registruotu adresu, tai dabar visiška lafa – nei temperatūros kas tikrina, nei formų jokių.“

„Vakar grįžau iš Norvegijos. Tai vienintelė vieta, kur didžiausia rizika buvo užsikrėsti, buvo Palangos oro uostas. Bardakas. Lauke lyja, šaltas vėjas, žmonės kaip silkės susigrūdę oro uoste prie pasų patikros, ilgai pralaukėme. Osle taip pat patikra, bet ten gyvatėle visi išsirikiavę, laikosi atstumo. Palangoje fiziškai neįmanoma, nes eilės reiktų bent 180 metrų, tai jau nuo pakilimo tako reiktų laukti. O jau išėję, suprakaitavę gauname lankstinukus iš mergaičių su rekomendacijomis, kaip elgtis...“

82.jpg

Tokių atsiliepimų gausu virtualioje erdvėje. Tiesiogiai savo įspūdžiais su Alfa.lt pasidaliję keliautojai atskleidė kitą kontrolės oro uostuose spragą – jeigu iš koronaviruso paveiktų šalių grįžtama ne tiesioginiu reisu, bet su persėdimu, niekas netikrina viso kelionės maršruto. „Pavyzdžiui, skrendant iš Italijos ar Didžiosios Britanijos į Rygą, o iš Rygos skrendant į Vilnių, niekas nesidomėjo, kur tu buvai“, – portalui sakė liepą keliavusi keleivė.

Savo įtaką padarė

Pasiteiravus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kokių saugumo priemonių buvo imtasi oro uostuose, NVSC Vilniaus departamento specialistės nurodė, kad dar balandžio pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija išplatino rekomendacijas ir įpareigojimus tarptautinių skrydžių organizatoriams ir vežėjams, oro uostams, antžeminėms tarnyboms, darbuotojams ir keleiviams.

Pastarosiose nurodoma, kad tarptautinių oro uostų antžeminės tarnybos įpareigojamos prie įėjimo į oro uostą matuoti kiekvieno keleivio temperatūrą ir vertinti dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų, sudaryti galimybes keleiviams laikytis atstumo, taip pat sudaryti galimybes rūpintis savo švara, keliama ir daugiau sąlygų.

Kartu NVSC pripažino, kad atlaisvinti suvaržymai ir atnaujintos kelionės turėjo reikšmės padidėjusiam susirgimų skaičiui.

„Kalbant apie priemones, labai sunku įvertinti. Ką galime pasakyti, tai skaičius įvežtinių atvejų.

Per vasarį, kovą, balandį, gegužę užfiksuoti 328 įvežtiniai atvejai, per birželį, liepą ir kelias pastarąsias rugpjūčio dienas – 110.

Pavyzdžiui, žvelgiant į praėjusių dviejų savaičių statistiką, tendencijas nusakyti sudėtinga. Įvežtinių atvejų skaičius svyruoja nuo vos 1 iki 6 per parą.

Vis dėlto matome, kad liepos mėnesį įvežtinių atvejų buvo 26 proc., skaičiuojant nuo visų atvejų. Kitaip tariant, galima teigti, kad atlaisvinimai ir vasara – kelionių metas – savo įtaką padarė“, – rašoma NVSC pateiktoje informacijoje.

Keleiviams – raginimas būti sąmoningiems

Pasiteiravus valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, ar į Lietuvą lėktuvais grįžusiems keleiviams liepą reikėjo pateikti duomenis apie šalis, kuriose jie lankėsi, Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė pranešė, kad iš užsienio šalių atvykę keleiviai turėjo pildyti NVSC paruoštas elektronines formas, kuriose buvo prašoma nurodyti, iš kokios šalies keliautojas atvyko. Taip pat L. Beišinė teigė, kad temperatūra buvo ir tebėra matuojama keleiviams, atvykusiems iš koronaviruso paveiktų šalių.

Paklausus, ar Palangos oro uoste, kaip teigė keleiviai, išties atvykusiems keleiviams teko spaustis ir nebuvo užtikrintas atstumas tarp keleivių, buvo gautas gan deklaratyvus atsakymas, kuriame pateikta bendra Lietuvos oro uostuose įgyvendinama politika. 

„Visuose trijuose oro uostuose didelį dėmesį šiuo laikotarpiu skiriame keleivių saugumui, todėl tiek Palangoje, tiek Kaune ir Vilniuje garsiniais pranešimais, stenduose, lipdukais ant grindų, ekranuose ir kitose priemonėse nuolatos primename apie saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekcijos būtinybę, į oro uostus įleidžiame tik keleivius, turinčius bilietą ar ketinančius jį įsigyti ir dėvinčius asmens apsaugos priemones, nuolatos valome ir dezinfekuojame paviršius, įrengėme stiklinius atitvarus ir imamės kitų priemonių, skirtų keleivių ir darbuotojų saugumui užtikrinti. Pačius keleivius taip pat raginame būti sąmoningus“, – rašė L. Beišinė.

Ar išties dalis keleivių iš oro uostų galėjo išeiti neatlikę jokios patikros, Lietuvos oro uostų atstovė negalėjo atsakyti. Anot L. Beišinės, oro uostuose budi ir keleivius konsultuoja, taip pat informaciją teikti kviečia NVSC specialistai, ne oro uostų darbuotojai.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt