Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant čia esančią biologinę įvairovę – tokiu specialiu prizu šiais metais buvo apdovanota ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo trečiosios vietos laimėtoja, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos III gimn. klasės mokinė Elma Račiukaitytė. Elma pasidalino įspūdžiais iš Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės (angl. International Wildlife Research Week), kurioje šiemet dalyvavo 24 dalyviai iš 9 šalių.

Pavasariui įsibėgėjant, termometrų stulpeliai po truputį kopia į viršų, o šylant orams po ilgo žiemos sąstingio pabunda varliagyviai. Šie maži padarėliai ne kiekvienam žmogui atrodo malonūs, kai kas jų net bijo, tačiau jie yra itin svarbūs mūsų ekosistemai, o ir mums patiems neša didelę naudą, mat jų „meniu“ – įvairūs vabzdžiai kenkėjai. Kodėl turėtume saugoti varliagyvius ir kaip juos išgelbėti nuo žūties po automobilių ratais migracijos laikotarpiu, pasakoja Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas, ekologas Gerardas Paškevičius.

Šylant orams prasideda varliagyvių migracija į nerštavietes. Deja, keliaudami per kelią šie gyvūnai dažnai žūva. Telšių rajono savivaldybė bendradarbiaudama su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (prisidėjo darbo jėga ir priemonėmis) bei atsižvelgdama į gyventojų susirūpinimą, šią savaitę kelio Džiuginėnai – Germanto ežeras pakelėje, įrengė apsauginius atitvarus, skirtus apsaugoti varles intensyvios migracijos į nerštavietes laikotarpiu.

Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra (NRPA) kartu su lektorių komanda supažindino būsimus projekto „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ ambasadorius su baltų kultūros tradicijomis bei suteikė žinių, kaip tinkamai sutikti turistų grupes, rengti edukacines programas, pristatyti tradicinius amatus, teikiamas maitinimo, apgyvendinimo paslaugas. Baltų kultūros puoselėtojai rengtuose trejų dienų mokymuose ne tik įdėmiai klausėsi lektorių, bet ir patys aktyviai diskutavo apie kuriamo turistinio kelio objektų įtraukimo aspektus, kūrė savo turistinius produktus ir paslaugas, atsiminė legendas, senuosius žaidimus, analizavo nematerialaus Baltų paveldo tradicijas šiuolaikinėje etnografijoje.

Skulptorius labiausiai vertina tradicines medžiagas, visų pirma marmurą. Dailininkas gerai jaučia akmens savybes ir meistriškai išnaudoja visas jo galimybes. Ieškodamas žmogaus kilmės ištakų, skulptorius panaudoja senosios kultūros išminties kalbą. Senosios abėcėlės pagalba jis perteikia naujosios kalbos turinį. Klasikinės skulptūros vaizdai R. Mondazzi kūryboje išgyvena metamorfozę – jie reinterpretuojami. Ne paprasti mitologiniai antikos didvyriai, tritonai, kentaurai, angelai, bet daugiasluoksnės struktūros, jungia savyje numanomas reikšmes ir autentiškumą, gėrį ir blogį, šviesą ir tamsą, eterišką lengvumą ir akmens sunkumą, monumentalumą ir intymumą. Tai ir yra R. Mondazzi kūrybos pamatas.

Elnias, ant savo ragų nešantis mėnulį, Šiaurės pašvaistė Šeduvoje ir drakonai – tai tik keletas momentų iš įspūdingų Mariaus Čepulio fotoklajonių po Lietuvą. Tiesa, kol mes šiltuose namuose arba pataluose žavimės jo nuotraukomis, gamtos fotografas dėl kadro naktimis miega miške, šešiolika valandų tūno slėptuvėje ir 250 metrų šliaužia įšalusia žeme.