Marius Čepulis pataria asmenukės su briedžiu nedaryti

Šiauliai

M. Čepulio nuotraukas visuomet lydi originalūs tekstai: „Bijau pakelti galvą, išvis bijau sukrutėti. Pasislėpęs tankiam balandyne pro žolių rūką stebiu siluetus. Jie jau per daug arti, kad galėčiau galvą pakelt. Atsigulu, susiriečiu. Teoriškai turėčiau jausti, kaip šlapias molis šaldo šoną, bet adrenalino fontanai viską užglušino. Guliu, girdžiu, kaip sunkiai į molį šliopteli kanopa, rodos, matau, kaip iš po jos ištrykšta purvo gurvuolių garbanos. Girdžiu, kaip it botagas į žvėries šonus dunksi uodega, kaip sausi balandų stiebai brūžina žvėries gaurus. Girdžiu, kaip garsiai čepsi žvėries lūpos ir kaip atsainiai dantys mala kažkokią žolę. Žvėris suprunkščia taip garsiai, kad, rodos, pajaučiau iš šnervių ištiškusias gleives. Pridedu ausį prie žemės: lėtų žingsių dundesys, pokšintys žolių stiebai, šimto dantų griežimas, žolės čiaumojimas susilieja į vieną.“ (tekstas iš „Čepulio fotoklajonių“ feisbuke)

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

21325

Elnias, ant savo ragų nešantis mėnulį, Šiaurės pašvaistė Šeduvoje ir drakonai – tai tik keletas momentų iš įspūdingų Mariaus Čepulio fotoklajonių po Lietuvą. Tiesa, kol mes šiltuose namuose arba pataluose žavimės jo nuotraukomis, gamtos fotografas dėl kadro naktimis miega miške, šešiolika valandų tūno slėptuvėje ir 250 metrų šliaužia įšalusia žeme.

Foto galerija:

Susitikime su į gimtuosius Šiaulius atvykusiu M. Čepuliu ankšta – salėje sunku rasti laisvą kėdę. Dar daugiau žmonių domisi gamtos fotografu internetinėje erdvėje. Feisbuke jį seka beveik 60 000 gerbėjų – fotografas sako nežinantis, kodėl yra toks populiarus.

Beje, vien fotografu M. Čepulį vadinti būtų neteisinga. Nuo mažens mylėjęs gamtą ir ypač – paukščius, jis studijavo ornitologiją. Kurį laiką dirbo Ekologijos institute ir skaičiavo migruojančius sparnuočius Vakarų Lietuvoje. Kuomet sukūrė šeimą, pasuko praktiškesniu verslininko keliu. Vis tik jaunystės pomėgiai niekur nedingo, o studijų metais įgytos žinios dabar itin praverčia: M. Čepuliui ne paslaptis, kokiose vietose šokius rengia gervės ir kokie delikatesai vilioja erelius.

Prieš vėją

Ne tik paukščiai įamžinti jo fotoklajonėse – M. Čepulis vis dažniau susiduria su Lietuvos žvėrimis. „Fotografuoti žvėris sunkiau negu paukščius. Kiekvienai žvėries rūšiai reikia atskiro priėjimo“, – pastebi.

Pavyzdžiui, prie grėsmingai atrodančios stumbrų bandos gamtos fotografui teko šliaužti, spaudžiant stingdančiam žiemos šaltukui. „Buvo minus 20, o man reikėjo nušliaužti sniegu 250 metrų. Pabandykite kada nors – labai „fainas“ jausmas. Nušliauži 10 metrų, atsibosta, ieškai naujų šliaužimo būdų, voliojiesi ir vienaip, ir kitaip“, – nusijuokia M. Čepulis.

Tąkart stumbrai fotografo nė nepastebėjo – apsivilkęs specialią maskuotę, jis beveik nesiskyrė nuo balto sniego. Užtat visai neseniai M. Čepulis atliko eksperimentą: „Praėjusią savaitę vėl šliaužiau prie stumbrų, kai jie mane aiškiai matė, – norėjau sužinoti, kaip reaguos. Stumbrai labai sutriko. Pasikeisdami žiūrėjo, kas ten šliaužia, suko aplink mane ratus, nė iš šio, nė iš to baidydavosi. Kai liko 20 metrų, pradėjo pamažu trauktis, o kai atsistojau, pabėgo.“

Prie tauriojo elnio gamtos fotografui slinkti reikėjo dvi su puse valandos. „Uodai kanda, briedmusės laipioja, o tu tik žiūri, kad neužmintumei ant šakos“, – sako M. Čepulis.

Net jeigu ir pavyksta priartėti, žvėrį gali išgąsdinti fotoaparato spragsėjimas. „Miške stengiuosi prisitaikyti prie genių. Jie kala, o aš tuo metu spaudžiu fotoaparato mygtuką“, – šypteli M. Čepulis.

Išduoti žmogų gali ir kvapas – vos jį užuodęs, žvėris iš karto pabėgs. Pasak gamtos fotografo, kvapą šiek tiek slopina maskuotė, be to, tikri gamtininkai žino: visuomet reikia eiti prieš vėją.

Elnio išpuolis

Kad žvėrys bėga nuo žmonių, jau aišku. O ar teko nuo žvėries bėgti pačiam? „Manęs dažnai klausia, ar tai, ką darau, yra pavojinga. Kol kas buvo vienintelis pavojingas atvejis. Ėjau per griovį, pilną vandens. Nusimoviau batus – kad neprisemčiau. Perbridau, pasidėjau batus, o netoliese – elnias su dviem „damomis“. Jis išgirdo, kad kažkas brido, o kaip tik tuo metu už manęs subaubė kitas elnias. Tas, kuris buvo netoliese, aišku, pagalvojo, kad konkurentas perbrido į jo teritoriją, ir pasileido visu greičiu manęs link. Vos spėjau pasitraukti, elnias užšoko ant mano batų, užuodė kvapą (o kvepėjo jie gerai...), pašoko į viršų ir pabėgo. „Damos“ liko nesupratusios, kas įvyko“, – pasakoja jis.

Elnio M. Čepulis nekaltina – kaltos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Vis tik pataria vengti susidūrimų su sužeistais žvėrimis ir briedžiais: „Dabar yra daug briedžių, kurie nebijo žmonių. Kuršių nerijoje keli tokie vaikšto. Jeigu sutiksite, visuomet žiūrėkite į briedžio ausis. Jeigu jos nulenktos atgal, tai yra agresijos ženklas. Asmenukių daryti neikite.“

Drakonai rūsiuose

Kuomet pavargsta fotografuoti paukščius ir žvėris, M. Čepulis objektyvu taikosi į grybus. „Grybai – vienas mėgstamiausių mano objektų. Jie maži, fotogeniški, įvairiausių spalvų ir formų“, – sako.

Jį taip pat atpalaiduoja vabzdžių fotografija. „Anksčiau, kai fotografuodavo vabzdžius, juos iš pradžių nunuodydavo arba sušaldydavo. Tuomet dėdavo ant augalo ir fotografuodavo. Dabar taip daryti neetiška. Žmonės suprato, kad nėra nė vieno kadro, kuris būtų vertas gyvūno gyvybės. Aš netgi uodą paleidžiu, kai jį nufotografuoju“, – prisipažįsta
M. Čepulis.

Į kitą Lietuvos kraštą gamtos fotografas skuba gaudyti žaibų, mėgsta fotografuoti sidabrinius debesis, danguje slenkančius birželio–liepos mėnesiais, augalus, povandeninį pasaulį ir... drakonus.

„Iš tikrųjų tai yra tritonai. Jie gyvena kiekvienoje didesnėje baloje, o žiemoja rūsiuose, tarp bulvių. Todėl jeigu savo rūsyje rasite į driežą panašų padarą, kurio pilvelis gelsvas arba oranžinis, nemeskite jo į lauką. Jis nieko blogo nepadarys: peržiemos ir išeis. Kaip aš tokius padarus fotografuoju Lietuvoje? Turiu mažą akvariumą, su juo nuvažiuoju prie kūdros, prisigaudau drakonų, nufotografuoju ir paleidžiu, kol jie baisiai nesupyko“, – šypteli M. Čepulis.

Kas pritraukia sėkmę?

Jeigu į drakonų gaudynes jis vyksta nešinas akvariumu ir fotoaparatu, paukščių ir žvėrių fotomedžioklei reikia kur kas didesnės amunicijos. Reikia ir kantrybės. „Man prireikė 16 valandų, kad nufotografuočiau kurtinį. Pasiruošiau slėptuvę, vakare joje įsikūriau, miegu, šalimais medyje miega kurtinys. Ryte, apie penktą valandą ryto, jis nusileido ir pradėjo dainuoti – galėjau fotografuoti kiek tinkamas. Apie 8 dainos baigėsi, bet man reikėjo išsėdėti iki 12: turėjau įsitikinti, kad nebėra nei kurtinio, nei patelių, kurioms jis dainavo. Jeigu patelės sužinotų, kad kažkas čia buvo, nebesugrįžtų. Kurtinys dainuotų veltui“, – aiškina gamtos fotografas.

M. Čepulis prisipažįsta, kad didele kantrybe nepasižymi, užtat džiaugiasi, kad jo klajones kartais lydi sėkmė. Pavyzdžiui, fotografuojant paukščius, prieš akis netikėtai išlenda ūdra, vaikoma erelio, arba gervės pademonstruoja išskirtinį šokį sniege.

„Tik, jeigu šnekame apie sėkmę, pašnekėkime ir apie nesėkmę. Iš tiesų visa mano „Čepulio fotoklajonių“ puslapio istorija prasidėjo nuo nesėkmės istorijos, kai aš sugalvojau vieną savaitę paaukoti ereliams. Pasiėmiau atostogas, nuvažiavau prie Minijos, pasistačiau slėptuvę, susitempiau įrangą, padėjau masalą. Viskas puiku. Tik staiga pakyla upės vanduo, kuris pagal prognozes turėjo nusileisti. Ir pakyla taip, kad mano masalas išplaukia, mano palapinę užlieja. Ką galiu, susirenku ir bėgu iki mašinos. Vandens man iki kelių, mašinai – iki durelių. Vos spėju išvažiuoti. Tuomet vykstu prie Laikšių – dar kartą bandysiu fotografuoti erelius. Padedu masalą, bet ateina šeškas ir jį pavagia. Vėl viskas sugadinta. Važiuoju į kitą vietą, užklimpstu. Susinervinu. Važiuoju į Ignaliną. Pasistatau slėptuvę, padedu masalą, ereliai yra, viskas, rodosi, gerai. O tada pradeda labai smarkiai šalti. Užšąla mano vanduo, sugenda mano dujinė viryklė – nebegaliu pasišildyti maisto. Dvi dienas praleidžiu su sausu daviniu. Grįžtu nieko nenufotografavęs. Užtat mane nufotografuoja. Policijos „inkiliukas“, – pasakoja gamtos fotografas.

Beje, kad priviliotų sėkmę, jis turi krūvą gerbėjų dovanotų amuletų. „Bet jokie amuletai nepadės, jeigu nėra žinių. Kuo daugiau žinai, tuo lengviau pritrauki sėkmę“, – užbaigia pokalbį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt