Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rugilė StrikoriūtėŠaltinis: Etaplius.lt
Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra (NRPA) kartu su lektorių komanda supažindino būsimus projekto „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ ambasadorius su baltų kultūros tradicijomis bei suteikė žinių, kaip tinkamai sutikti turistų grupes, rengti edukacines programas, pristatyti tradicinius amatus, teikiamas maitinimo, apgyvendinimo paslaugas. Baltų kultūros puoselėtojai rengtuose trejų dienų mokymuose ne tik įdėmiai klausėsi lektorių, bet ir patys aktyviai diskutavo apie kuriamo turistinio kelio objektų įtraukimo aspektus, kūrė savo turistinius produktus ir paslaugas, atsiminė legendas, senuosius žaidimus, analizavo nematerialaus Baltų paveldo tradicijas šiuolaikinėje etnografijoje.
2018 m. rugsėjo-spalio mėn. vykusiuose mokymuose dalyvavo virš 40 organizacijų ir jų atstovų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Kartu į kelionę po puoselėtus Baltų kultūros kelius pasinėrė muziejininkai, amatininkai, kaimo turizmo plėtotojai, žygeiviai, bibliotekininkai, gidai ir savivaldų atstovai. Susirinkę dalyviai iš Klaipėdos, Telšių, Kauno, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskričių fantazavo, kūrė ir analizavo Baltų kultūrą. Dalyviai kelias dienas bandė rasti atsakymus apie baltus, kai dar nebuvo raštiškų šaltinių, ieškojo savo regione pažįstamų vietų: žemės paviršiuje, vandenyje, pelkėje susijusių su žmonių veikla, aiškinosi piliakalnių amžių ir jų gyvavimo reikšmes, gamtines kraštovaizdžio savybes.
Mokymus vedė skirtingų sričių specialistai. Susimąstyti apie paliktą tūkstantmetę baltų kultūros patirtį bei suprasti baltų kultūros savastį skatino turizmo edukologė, ekspertė, straipsnių ir leidinių autorė Juditai Stulpinaitė, suprasti ir perprasti lietuvių tautosaką ir baltų kultūros „magiją“ padėjo Baltų religijos ir mitologijos tyrinėtoja, semiotikė, užkalbėjimams, tikėjimams ir daugeliui kitų temų skirtų knygų ir straipsnių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė, Lietuvą ir Latviją jungiantį „Baltų kelias“ maršruto koncepciją pristatė ir mokymus moderavo Nacionalinės regionų plėtros agentūros projekto „Baltų kelias“ vadovė Akvilė Jagučanskytė. Džiaugiamės, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo baltų kelyje, spinduliavo žiniomis, plėtė akiratį ir keitė požiūrį į archeologiją Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkė, archeologė, eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narė, Šiaulių universiteto docentė Birutė Salatkienė.
Visų mokymų metu kiekvienam dalyviui buvo sudarytos sąlygos įsijausti į savo būsimas paslaugas: lektoriai padėjo kurti viziją ir misiją, uždavinėjo provokuojančius klausimus renkantis išteklius turistinio produkto kūrimui iš savaiminio medžiagiško baltų paveldo. Padedant lektoriams dalyviai kūrybiškai interpretavo ir permąstė protėvių palikto paveldo pristatymo galimybes, ieškojo būdų, kurie sukeltų nepaprastų emocijų ir kaip niekad būtų artima kiekvienam. Kai kurie produktai netgi įgavo vardus pvz. edukacinės programa „Saldu kartu“ arba tęstinė edukacinė programa „Baltiška pasaginė segė“, kurios metu kiekvienas keliautojas aplankydamas trijų miestų muziejus pasidarytų sau po segę, ar amatų dirbtuvėlė „Molio naktigonė“, kuri sudarytų sąlygas svečiams pajusti neapčiuopiamos gamtos poveikį arba „Beržoro genties klasteris“.
Baltų kultūros entuziastai sutiko, kad kuriant šį turistinį kelią būtina pabrėžti baltų draugystę su gamta: gyvenimą gamtoje, racionalų išteklių tausojimą – sunaudojimą tik tiek, kiek reikia ir apeigų vietas – galimybę panaudoti šventes, baltiškas vakarones. Klaipėdos ir Telšių apskričių Baltų kultūros sergėtojai buvo maloniai nustebinti savo pačių sukurtu regionišku produktu „Beržoro genties klasteriu“. „Beržoro genties klasteris”, dalyvių manymu, yra realiai išjaučiamų paslaugų kompleksas, kurio esmė baltų išgyvenimo strategija, kitaip sakant, sąšauka su gamta. Keliaujant per kraštovaizdžius, mitologines ir legendines istorijas, vietinę laukinę virtuvę, ragaujant patiekalus, kurie asimiliavo su šiandienine virtuve. Kauno ir Utenos apskričių kultūrininkai džiaugėsi, kad rinkdamiesi išteklius „surišo“ savo idėjas į vieną „Baltų kelio“ scenarijų „Šaukšteliškių pasakotojas“. Laumės, ąžuolas, tritonai, kalbininkas, šaukštelis, vakaras tapo istorija, nukelianti į laikus „kai gamta nebuvo per toli“.
Daugiau informacijos apie projektą viešosios įstaigos Nacionalinės regionų plėtros agentūros internetinėje svetainėje https://nrda.lt/baltu-kelias/
Pranešimą rengė Simona Verenkevičiūtė