„[...] Koks amžius, / Karoli, mums tave, tokį gerą karvedį, davė! / Argi tu gimęs ne tam, kad padėtum vargšei tėvynei? / Argi po Marso našta tu palinkęs nestoji už dukrą Savo Livoniją? Ji patikėta tavajai globai! / [...] Tavo šis darbas neliks be šlovės, be giesmių, ši dorybė, / Sklis ji po žemę visur, aplenkus saulė ir laiką, / Net už Amerikos; jos neužtrins prabėgančios dienos. [...]“