Visgi blogai, kai atmintis gera tik ten, kur ji nėra būtina. Va einu gatve, o žmogus priėjęs stabteli, sveikinasi, klausia, kaip gyvuoju. Mandagiai atsakau, palaikau pokalbį, o galvoje tik viena mintis: „Kur aš jį mačiau?“ Pašnekovas pagauna sklandančią mintį ore ir primena savo pavardę bei susitikimo vietą. Kaip sekasi gi žmonėms, kurie kartą susitikę seminare pamena visus jo dalyvius. Aš ne iš tų laimingųjų.