Praūžus trinkelizacijos bumui, daugelis miestų tapo didžiule keptuve, kur karštą vasaros dieną išbūti kiek ilgiau – neįmanoma. Akys ir kūnas ieško šešėlio, bent nedidelio, vėsą skleidžiančio medelio. Kai kur, mažesniuose miestuose, jų dar likę nemažai, tačiau gal iš tos statybinės inercijos, o gal iš nesupratimo, šie augalai nevertinami ir rekonstrukcijų ar naujų statybų projektuose nesureikšminami, pažymint brandų, sveiką medį tik kaip paprasčiausią stulpą su viena, gilyn einančia šaknimi. Medžiai vis dar be gailesčio kertami dėl projektinių sprendinių, nes projektuotojai ar iš nemokėjimo, ar iš tingėjimo rengiant projektą neskuba pasukti takelio, patraukti kelelio ar būsimo pastato kampo „popieriuje“. Jie, ko gero, nesuvokia, kad užauginti brandų, pavėsį skleidžiantį medį užtrunka ne vieną dešimtį metų…
Pasirinkite savo miestą
