Štai jau pavasaris! Tiesa, tik kalendoriuje. Jau greitai gamta ims busti dovanodama žiedus, gaivų vėją, sugrįžusių paukščių giesmes. Kas jeigu įsivaizduotume šiek tiek kitokį pasaulį – distopinį, kupiną nerimo, ne tokį ryškų? Kas jeigu akyse regėtume suodžiais pasidengusius žiedus, paukščiai, nuo naftos permirkusiais sparnais, negalėtų grįžti į gimtąjį kraštą, o, turėjęs būti gaivus, vėjas atneštų maitos ir smalkių kvapą?