Šiauliečiai vandenį naudoja ir neskaičiuoja: kodėl derėtų keisti šį įprotį?

Šiauliai

Freepik.com nuotr.

Skaistė GrigutytėŠaltinis: Etaplius.lt

Šiaulių miesto namų ūkiuose suvartojamo vandens kiekis per metus išaugo 95 tūkst. kubinių metrų. Šiauliečiai gali džiaugtis, kad jų namus visada pasiekia švarus ir kokybiškas vanduo. Tačiau prieš atsukdamas čiaupą turbūt retas susimąsto, kaip tas vanduo atkeliauja iki mūsų namo ar buto, kaip užtikrinama jo kokybė ir kodėl neturėtume švaistyti šio gyvybiškai būtino gamtos ištekliaus, nors jo stokos kol kas ir nejaučiame.

Besikeičiantis klimatas ir augantis vandens suvartojimas skatina vis daugiau žmonių atkreipti dėmesį į vandens tausojimo bei antrinio panaudojimo svarbą. Ši problema aktuali ne tik pasaulio šalyse, kurios tiesiogiai susiduria su vandens trūkumu, bet ir Europoje bei Lietuvoje.

Štai Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR) įgyvendina „ReNutriWater“ projektą, kurio tikslas – pagreitinti politikos formavimą ir palengvinti vandens pakartotinio naudojimo miestuose įgyvendinimą. Šiauliuose į šį projektą yra įsitraukusi ir Nacionalinė regionų plėtros agentūra, kuri bendradarbiauja su bendrove „Šiaulių vandenys“ – taip pat ir ŠPPAR nare. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ši tema mažai aktuali šiauliečiams, mat vandens išteklių trūkumu skųstis jie tikrai negali. Tačiau „Šiaulių vandenų“ atstovai sako, kad problema aktuali ir mūsų regione, o tai, kad turime pakankamai vandens, nereiškia, jog galime jį švaistyti.

Šiauliečiai suvartoja vis daugiau vandens

„Šiaulių vandenų“ duomenimis, vidutinis namų ūkis Šiaulių mieste per mėnesį suvartoja apie 3,65 kubinio metro geriamojo vandens, o per metus – 43,8 kubinio metro. Šiauliečių suvartojamo vandens kiekis nuosekliai didėja. Lyginant 2023–2024 metų geriamojo vandens realizaciją namų ūkiuose, suvartojimas padidėjo 4,7 proc., tai yra, 95,0 tūkst. kubinių metrų. Augimą lėmė augantis individualių namų vartotojų skaičius – 2024-aisiais prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros prisijungė 196 nauji vartotojai.

„Šiaulių vandenys“ aptarnauja daugiau nei 55,6 tūkst. klientų, tarp jų – gyventojai, organizacijos, įmonės. Iš viso geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 105,7 tūkst. Šiaulių miesto bei Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių gyvenviečių gyventojų. Bendrovės atstovė Džiuljeta Korsakienė sako, kad vanduo, iki pasiekdamas gyventojų namus, nukeliauja ilgą kelią, apie kurį vartotojai dažnai nesusimąsto.

„Vandenį išgauname Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 metrus. Išvalytas vanduo patenka į švaraus vandens rezervuarus, tada siurbliais pumpuojamas į miesto vandentiekio tinklą. Gyventojus geriamasis vanduo pasiekia net 650 kilometrų ilgio tinklais. Aukštesniems nei penkių aukštų namams vandenį papildomai pakelia prie daugiaaukščių ar jų rūsiuose įrengtos vandens siurblinės“, – pasakoja Dž. Korsakienė.
Bendrovė kasdien vartojimui patiekia apie 12 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens.

Taigi, vandens tiekimas yra procesas, kuriam reikalingi tiek žmogiškieji ištekliai, tiek įranga, tiek energija. Tai viena iš priežasčių, kodėl turime tausoti vandenį net gyvendami šio ištekliaus nestokojančioje šalyje.

„Šiaulių vandenys“. Bendrovės nuotr.

Svarbu ne tik ką geriame, bet ir ką išleidžiame į kanalizaciją

Šiauliečių buityje panaudotas vanduo tampa nuotekomis, kurių tvarkymu taip pat rūpinasi „Šiaulių vandenys“. Skaičiuojama, kad Šiaulių miesto nuotekų valykloje kasdien išvaloma apie 22 tūkst. kubinių metrų nuotekų, šiame procese naudojamos modernios mechaninio ir biologinio valymo technologijos.

Pasak Dž. Korsakienės, tarša prasideda nuo mūsų ir kiekvieno iš mūsų pareiga yra teisingai tvarkyti nuotekas.

„Kiekvienas žmogus gali reikšmingai prisidėti prie šio sudėtingo vandenvalos proceso ir aplinkos tausojimo. Pirmiausia turėtume atsakingai rinktis ir saikingai savo buityje naudoti chemijos priemones. Geriausia rinktis natūralius valiklius – taip su panaudotu vandeniu išleisime žymiai mažiau teršalų, o nuotekų valykloje šie teršalai bus lengviau išvalomi“, – sako bendrovės atstovė.

Mechaniškai ir biologiškai išvalytas vanduo tampa švarus ir yra grąžinamas į gamtinę aplinką – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą Latvijos pakrantėje.

Nuotekų valymo metu atskirtas dumblas panaudojamas kaip vertinga antrinė žaliava žaliosios energijos gamybai.

Šiaulių miesto nuotekų valykla. „Šiaulių vandenys“ nuotr.

Būtina šviesti visuomenę

„Šiaulių vandenys“ skiria daug dėmesio visuomenės edukavimui apie tvarų vandens naudojimą. Bendrovė įsitikinusi, kad kokybiškas geriamasis vanduo ir nepertraukiamos nuotekų tvarkymo paslaugos yra gyvybiškai svarbios sveikam ir patogiam gyvenimui mieste.

Sklandžiai teikiamos vandentvarkos paslaugos neretai tampa nepastebimos, tačiau už šių kasdieninių patogumų slepiasi didžiulė infrastruktūra, užtikrinanti saugų geriamąjį vandenį, miesto švarą ir gamtosaugą. Bendrovė valdo vandens procesus nuo išgavimo iki grąžinimo į gamtą, todėl jai svarbus dialogas su visuomene – juk nuo mūsų visų požiūrio ir veiksmų priklauso aplinkos švara ir mūsų pačių sveikata.

„Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, kurį privalome naudoti atsakingai. Džiugu, kad Šiaulių miesto įmonės įsitraukia į projekto „ReNutriWater“ veiklas, dalijasi savo patirtimi bei įžvalgomis. Toks įsitraukimas ne tik rodo brandų požiūrį į tvarumą, bet ir siekį būti pokyčių dalimi, užtikrinant geriamo vandens resursų tausojimą ateities kartoms. Kartu tai gali tapti postūmiu inovatyviems sprendimams Lietuvoje“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų komunikacijos specialistė Monika Viliušytė.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai aktyviai dalyvauja įgyvendinant tarptautinį Interreg Baltijos jūros regiono programos 2021–2027 m. programos projektą ReNutriWater („Uždaros vietinės vandens sistemos, recirkuliuojant maistingąsias medžiagas ir vandenį bei panaudojant juos gamtoje“). Projekto tikslas – pagreitinti politikos formavimą ir palengvinti vandens pakartotinio naudojimo miestuose įgyvendinimą. ReNutriWater prisideda prie ES Baltijos jūros regiono strategijos (EUSBSR) politikos sričių „Nutri“ ir „Turizmas“ tikslų įgyvendinimo.

Ši publikacija finansuojama programos lėšomis. Publikacijos turinys yra išimtinė autoriaus(-ų) atsakomybė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Interreg Baltijos jūros regiono programos 2021–2027 m. Valdymo institucijos/Jungtinio sekretoriato požiūrį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt