„Nuo mažens žinojau, kad noriu būti tik mokytoja. Niekada nesigailėjau savo pasirinkimo. Mylėjau mokinius ir jie mane mylėjo. Jei verkdavo, nuramindavau, galvelę paglostydavau. Geri vaikai buvo, man jų bausti nereikėjo“, – taip pasakojimą apie savo pašaukimą pradėjo Ksavera Aukštkalnienė. 33 metus Priekulėje, Dituvoje, Poškuose, Medsėdžiuose, Šnaukštuose dirbusią mokytoją, artėjant 90-ajam gimtadieniui, aplankėme jos namuose Medsėdžiuose, buvusioje pradinėje mokykloje.